Facebook
Twitter

Pasirinkti svetainės kalbą:

   
Fundacja Biebrzańska Dziukijos VVG Kalvarija VVG Biebrzański dar natury
Facebook
Twitter
 

Dviračių takas B -11 c - raudonasis - "Podlaski Szlak Bociani"

Rodyti / slėpti žemėlapis
Dviračių takas Janów - Korycin (24km)
Žalia spalva pažymėtas dviračių takas Janów – Korycin veda vietiniais keliais, bėgančiais netoli Kumiałka upės. Važiuojant dviračiu aplinkui matomi nuostabūs Kumiałka upės slėniai, pamatysime įdomų kraštovaizdį - Wzgórza Szumowskie. Tako pramoga -  tai viduramžių Aulakowszczyźna ir Milewszczyźna piliakalniai bei Sitawka, Romaszkówka ir Rudka vandens malūnai. Tako ilgis – 24 km ir tai optimalus šeimyniškam sekmadienio pasivažinėjimui dviračiais.

0,0 km JANÓW – kaimas, seniau miestas, savivaldybės administracijos buveinė, yra prie Kumiałka upės, Korycin- ­Sokółka kelyje. Pirmieji gyventojai čia apsigyveno XVII/XVIII a. sandūroje. Senasis pavadinimas – Przybudek (kilęs nuo dervos gavyba užsiimančių asmenų, kurie gyveno lūšnose). Janów pavadinimas sutinkamas nuo 1715 m. Miesto teises gavo 1791 m., kurias prarado XIX a. pabaigoje. Miestas vystėsi XVIII/XIX a. (rūmų iždininko ir karališkųjų ekonomijų administratoriaus A. Tyzenhauzo veikla), karališkųjų turtų, kelios manufaktūros. Šiuo metu Janów yra tradicinio audimo būdo – dvinyčių audinių centras, čia bėga turistinis maršrutas „Liaudies amatų pėdsakais”. 1904 m. statyta neoromaninio stilius Šv. Jurgio bažnyčia. Valsčiaus kultūros centre yra liaudiško audimo mokykla. Autobusų stotelė. Maršruto pradžia prie autobusų stotelės. Iš bažnyčios aikštės pasukame į dešinę, į Białostocka gatvę. Judame kapaniu link, dešinėje pusėje paliekame Valsčiaus kultūros centrą ir mokyklą. Už kapinių sukame į dešinę. Plentu privažiuosime Sitawka malūną.

2,0 MŁYN SITAWKA – tarpukario vandens malūnas, šiuo metu yra naudojamas, pastatytas prie Kumiałka upės. Čia turi būti įkurtas dirbtinis vandens telkinys, skirtas poilsiui ir pramogoms valsčiaus ir apylinkių gyventojams.

Gruntiniu keliu šiaurės kryptimi grįžtame į Janów. Pasukę į kairę, važiuojame į vietovės centrą, iš šiaurės pusės pravažiuojame bažnyčią. Sukame į dešinę, asfaltuotu plentu Janów – Korycin važiuojame iki pat kryžkelės su keliu, sukančiu į dešinę, į Jasionowa Dolina. Pakeliui iki kryžkelės pravažiavome „Panderosa” klubą – lenkų „disco polo” muzikos žanro  muzikos sostinę.

7,5 km JASIONOWA DOLINA – kaimas įkurtas XVII/XVIII a. Kuźnicka girios kolonizavimo metu. Netoli kaimo yra keliolika V-VI a. pilkapių, prie pagrindinio kaimo kelio, šalia mūrinės kaimo koplytėlės stovi įdomus medinis kryžius.
Įvažiavus į kaimą, sukame į kairę, į pagrindinį, per kaimą vedantį kelią. Šiuo keliu privažiuosime prie tilto per Kumiałka upę. Už tilto gruntiniu keliu judame šiaurės vakarų link. Kairėje pusėje, apačioje matoma vingiuojanti upė. Privažiuojame Wyłudzie kaimą.

9,5 km WYŁUDKI – kelio grindiniu per kaimą ir toliau judame vakarų kryptimi, kad pravažiavę 1 km, pasiektume Wyłudy kaimą.

10,5 km WYŁUDY- kaimas, įkurtas kolonizuojant Kuźnicka girią. Pavadinimas, tikėtina, kilęs nuo Wyłuda – naujakurio vardo ar pavardės. Tarpukario laikotarpiu Wyłudy ir Wyłudki buvo laikomi turtingais kaimais, pasižyminčiais aukštu žemdirbystės lygiu. Kaimo centre sukame į kairę ir pravažiavę pietų link 2,5 km, pasieksime asfaltuotą Korycin – Janów kelią.

11,0 km ZABRODZIE – kaimas įkurtas XVII a. prie Janów­-Korycin kelio. Senosios karališkosios valdos. Kaime yra keli votyviniai kryžiai bei XX a. 4 dešimtmečio įdomus, primenantis lenkiško tipo dvaro architektūrą, mokyklos pastatas. Autobusų stotelė.
Pasukame į kairę ir pravažiavę plentu 500 m pasieksime Romaszkówka koloniją.

13,0 km ROMASZKÓWKA – tai keli žemės ukiai, įsikūrę netoliese veikiančio, elektros energia aprūpinamo malūno. Upės išsišakojimas į dvi vagas liudija tai, kad čia kažkada buvo vandens malūnas. Takas suka nuo kelio į dešinę, į pietų kryptimi vedantį žvyrkelį. Važiuojame žvyrkeliu iki paskutinių Szumowo kolonijos pastatų. Pravažiavę pastatus, miško pakraštyje sukame į kairę, iki šiol kartu vedęs pėsčiųjų takas veda tiesiai. Privažiuojame iki šiaurinio Szumowo kaimo pakraščio.
 
15,5 km SZUMOWO – XVII a. pradžios kaimas, priklausęs karaliaus ekonomijai senoje Kuźnic­ka girioje. Pavadinimas kilęs nuo nausėdžio pavardės Szum. Kaime yra keli mediniai ir metaliniai votyviniai kryžiai. Rytų link atsiveria įdomus karštovaizdis į Šumowo kalvas (lenk. Wzgórza Szumowskie).
Kaime važiuojame grindiniu net iki paskutinių pastatų. Čia pasukame į dešinę, o vėliau
į kairę ir vėl susijungiame su pėsčiųjų taku. Gruntiniu keliu judame pietų link iki Aulakowszczyzna kaimo pakraščio.

17,5 km AULAKOWSZCZYZNA – XVII a. pradžioje įkurtas kaimelis, senoji Kumiała žemės valdų sistema, priklausiusi kadaise karaliaus ekonomijai. Gerai išlikęs viduramžių piliakalnis su matomais pylimais, taip pat sodybvietė-papilys. Iš gruntuoto kelio sukame
į dešinę ir asfaltuotu keliu privažiuojame iki autobusų stotelės Gorszczyzna.

18,5 km GORSZCZYZNA – nedidelis kaimelis, panašiai kaip kiti prie Kumiałka upės, įkurtas XVII a. Į kaimą nevažiuojame, jis lieka dešinėje pusėje. Toliau važiuojame asfaltuotu keliu. Kelių kryžkėleje Milewszczyzna sukame į dešinę. Už tilto per Kumiałka upę susijungiame su pėsčiųjų taku.

19,5 km MILEWSZCZYZNA – XVII a. kaimas, seniau čia buvo vandens malūnas. Viduramžių piliakalnis, kurio vietoje yra apleisti ūkiniai pastatai. Gera vieta stovyklavietei įrengti.
Žvyrkeliu šiaurės link privažiuojame kryžkėles, sukame į kairę, o pravažiavę apie 300 m vėl
į kairę, į ūkinės paskirties kelią. Jis mus nuves į Rudka kaimą.
 
22,0 km RUDKA- XVII a. kaimas prie Kumiałka upės. Pavadinimas kilęs iš pelkių rūdos, kurios nedideliais kiekiais sutinkama pievose. Įdomiausias objektas kaime yra vandens malūnas, pastatytas ant senosios dambos. Šiuo metu šis malūnas - tai vienas iš turizmo objektų (nakvynės vietos). Autobusų stotelė.
Nuo malūno pusės važiuojame pietų link iki plento, čia sukame į dešinę, į matomos Korycin bažnyčios pusę. Prieš kapines, iš kelio pasukame į dešinę, į takelį, kuris bėga per seną, XVIII a. įkurtą klebonijos parką. Pravažiuodami šalia kairėje pusėje esančios bažnyčios pasieksime Korycin.

24,0 KORYCIN – XVII a. viduryje įkurtas valsčiaus centro kaimas, kurio gyventojai buvo karališkų girių valdytojais ir kurie gynė Kuźnicka girią iš Palenkės pusės. Pirminis pavadinimas: Dąbrówka-Kumiałka. Dabartinis pavadinimas kilęs iš žievės, kuria buvo dengiami stogai arba, kas labiau tikėtina, nuo Kumiałka upės vagos specifikos (lenk. koryto – lovys, upės vaga). Magdeburgo miesto teises gavo 1671 m., prarado XIX a. pabaioje. Iki šiol išlikusi XVII a. miesto išdėstymo sistema. Šv. Kryžiaus atradimo ir pakylėjimo bažnyčia neogotikos stiliaus, pastatyta 1905 m. ant kalnelio, matoma iš įvairių pusių kelių kilometrų atstumu. Už klebonijos - XVIII a. parkas. Vietovės centre, skvere, yra du paminklai, vienas su Korycin herbu, kitas - skirtas nepriklausomybės atgavimui po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.
Įvažiuojame į Korycin turgaus aikštę. Čia takas baigiasi.
 
Copyright (c) 2013. Fundacja Biebrzańska. Wszelkie prawa zastrzeżone. Wykonanie 3Step sp. z o.o.
„Europejski Fundusz Rolny na rzecz Rozwoju Obszarów Wiejskich: Europa inwestująca w obszary wiejskie” Projekt współfinansowany ze środków Unii Europejskiej w ramach osi 4 LEADER Programu Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 Informacje opracowane przez Fundację Biebrzańską i LGD Biebrzański Dar Natury. Instytucja Zarządzająca Programem Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 – Minister Rolnictwa i Rozwoju Wsi
 
„Europejski Fundusz Rolny na rzecz Rozwoju Obszarów Wiejskich: Europa inwestująca w obszary wiejskie” Projekt współfinansowany ze środków Unii Europejskiej w ramach osi 4 LEADER Programu Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 Informacje opracowane przez Fundację Biebrzańską i LGD Biebrzański Dar Natury. Instytucja Zarządzająca Programem Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 – Minister Rolnictwa i Rozwoju Wsi