Facebook
Twitter

Pasirinkti svetainės kalbą:

   
Fundacja Biebrzańska Dziukijos VVG Kalvarija VVG Biebrzański dar natury
Facebook
Twitter
 

Pėsčiųjų takas PL-2577-z "Kumiałka - Biebrza" - žalios spalvos ženklai - 66 km

Rodyti / slėpti žemėlapis
Pėsčiųjų takas "Kumiałka-Biebrza" prasideda Janowo ir iki Korycin bėga išilgai Kumiałka upės. Pakeliui turėsime galimybę stebėti įdomius ankstyvųjų viduramžių piliakalnius Aulakowszczyzna, Milewszczyzna nei vandens malūnus Sitawka, Romaszówka ir Rudka vietovėse. Toliau maršrutas iš Korycin iki Suchowola veda per pušynus bei pievas prie Brzozówka upės, kurie yra Bebros nacionalinio parko pakraštyje. Ši atkarpa - tai papildoma maršruto vertybė, ypač vertinga gamtos mylėtojui (daug paukščių rūšių). Besidomintys istorija jos akcentus suras Karpowicz ir Okopy kaimuose. Teritorija, per kurią veda maršrutas - tai būsimas turizmo centras. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai, kurių ypač daug Korycin valsčiuje, užtikrina vandens švarumą šioje vaivadijos dalyje. Pėsčiųjų tako ilgis – 66 km ir jis suplanuotas taip, kad būtų galimybė keliauti etapais, nes veda per vietoves, pasiekiamas maršrutinių autobusų.

0km JANÓW – kaimas, seniau miestas, savivaldybės administracijos buveinė, yra prie Kumiałka upės, Korycin- ­Sokółka kelyje. Pirmieji gyventojai čia apsigyveno XVII/XVIII a. sandūroje. Senasis pavadinimas – Przybudek (kilęs nuo dervos gavyba užsiimančių asmenų, kurie gyveno lūšnose). Janów pavadinimas sutinkamas nuo 1715 m. Miesto teises gavo 1791 m., kurias prarado XIX a. pabaigoje. Miestas vystėsi XVIII/XIX a. (rūmų iždininko ir karališkųjų ekonomijų administratoriaus A. Tyzenhauzo veikla), karališkųjų turtų, kelios manufaktūros. Šiuo metu Janów yra tradicinio audimo būdo – dvinyčių audinių centras, čia bėga turistinis maršrutas „Liaudies amatų pėdsakais”. 1904 m. statyta neoromaninio stilius Šv. Jurgio bažnyčia. Valsčiaus kultūros centre yra liaudiško audimo mokykla. Autobusų stotelė. Maršruto pradžia prie autobusų stotelės. Iš bažnyčios aikštės pasukame į dešinę, į Białostocka gatvę. Judame kapaniu link, dešinėje pusėje paliekame Valsčiaus kultūros centrą ir mokyklą. Už kapinių sukame į dešinę. Plentu prieisime Sitawka malūną.
 
2,0 km SITAWKA malūnas – tarpukario laikotarpio vandens malūnas, pastatytas prie Kumiałka upės. Žvyrkeliu į šiaurę vėl grįžtame į Janów.
 
4,0 km JANÓW – pasukę į kairę einame vietovės centro link, praeiname pro bažnyčią iš šiaurinės pusės. Janów – Korycin plentu prieiname „Panderoza” klubą, esantį prie Kumiałka upės, apie 1,5 km nuo valsčiaus buveinės.

5,5 km  "PANDEROZA" KLUBAS – tai lenkų „disco polo” muzikos žanro sostinė, čia vyksta garsios visoje vaivadijoje diskotekos, kuriose dalyvauja žinomiausi šios muzikos rūšies kolektyvai. Prie klubo, šalia sklypo tvoros, judame Kumiałka upės kryptimi. Eidami vadinamais meškeriotojų takais prieisime prie brastos, čia pereisime upę ir toliau judėsime kitu jos krantu. Pasukę į kairę, per lieptą įeisime į Uosių slėnį (lenk. Jasionowa Dolina).

7,0 km JASIONOWA DOLINA – kaimas įkurtas XVII/XVIII a. Kuźnicka girios kolonizavimo metu. Netoli kaimo yra keliolika V-VI a. pilkapių, prie pagridninio kaimo kelio, šalia mūrinės koplytėlės, stovi įdomus medinis kryžius. Autobusų stotelė už 300 m.
Per kaimą einančiu grindiniu, pagal ženklus prieisime prie tilto per Kumiałka upę. Iš kelio pasukame į kairę ir šalia miško bėgančiu takeliu prieisime upės krantą. Toliau vadovaudamiesi ženklais, gražiomis paupio pievomis toliau einame meškeriotojų takeliais. Pakeliui turime įveikti kelis siaurus, pievas nusausinančius griovius. Romaszówka kaimo pastatų, matomų kitoje upės pusėje, linijoje nutolstame nuo upės ir šalia kaimo kelio augančių gluosnių eilės artėjame prie pavienių sodybų pastatų. Prieš juos sukame į kairę ir takeliu per pievą prieisime plentą Zabrodzie kaime.

11,0 km ZABRODZIE – kaimas įkurtas XVII a. prie Janów­-Korycin kelio. Seniau čia buvusi karaliaus ekonomija (valda). Kaime yra keli votyviniai kryžiai bei XX a. 4 dešimtmečio  įdomus, primenantis lenkiško dvaro architektūrą mokyklos pastatas. Autobusų stotelė. Pasukame į kairę ir paėję keliu 500 m prieisime Romaszkówka koloniją.

11,5 km ROMASZKÓWKA – tai keli žemės ukiai, įsikūrę netoliese veikiančio elektros energija aprūpinamo malūno. Upės išsišakojimas į dvi vagas liudija, kad čia kažkada buvo vandens malūnas. Autobusų stotelė. Maršrutas suka nuo plento į dešinę į pietų kryptimi vedantį žvyrkelį. Einame žvyrkeliu, vėliau vadovaudamiesi ženklais per jaunuolyną net iki kraštinių Szumowo kaimo sodybų pastatų.

14,0 km SZUMOWO – XVII a. pradžios kaimas, priklausęs karaliaus ekonomijai senoje Kuźnic­ka girioje. Pavadinimas kilęs nuo nausėdžio pavardės Szum. Kaime yra keli mediniai ir metaliniai votyviniai kryžiai. Rytų link atsiveria įdomus karštovaizdis į Šumowo kalvas (lenk. Wzgórza Szumowskie).
Iš žvyrkelio sukame į dešinę ir prieiname projektuojamą stovyklavietę. Eidami šalia upės, toliau per ariamo lauko fragmentą, pasukę į dešinę vėl prieisime žvyrkelį. Šiuo keliu einame pietų kryptimi ir praėję apie 700 m vėl grįžtame prie upės. Čia numatyta kita stovyklavietė. Iš čia matyti Aulakowszczyzna kaimo pakraštys.
15,5 km AULAKOWSZCZYZNA – XVII a. pradžioje įkurtas kaimelis, senoji Kumiała žemės valdų sistema, priklausiusi kadaise karaliaus ekonomijai. Gerai išlikęs viduramžių piliakalnis su matomais pylimais, taip pat sodybvietė-papilys. Autobusų stotelė.
Takas veda per piliakalnį iki asfaltuoto kelio kaimo pakraštyje. Sukame į dešinę ir už 1 km prieisime Gorszczyzna kaimą.  
16,5 km GORSZCZYZNA – nedidelis kaimas, panašus į kitus prie Kumiałka upės esančus kaimus, įkurtas XVII a. Autobusų stotelė.
Iš plento sukame į dešinę (neįeiname į kaimą). Gatvinio kaimo pagalbiniu keliu einame upės link. Lieptu pereiname upę ir sukame į kairę. Einame upės, kuri šioje atkarpoje vietomis yra kalnų upės pobūdžio, krantu. Paupio pievomis prieiname iki Milewszczyzna kaimo.
18,0 km MILEWSZCZYZNA – XVII a. kaimas, seniau čia buvo vandens malūnas. Viduramžių piliakalnis, kurio vietoje yra apleisti ūkiniai pastatai. Gera vieta stovyklavietei įrengti.
Žvyrkeliu šiarės link prieisime sankryžą, sukame į kairę, o praėję apie 300 m vėl į kairę,
į ūkinį kelią. Jis mus nuves į Rudka kaimą.
20,5 km RUDKA- XVII a. kaimas prie Kumiałka upės. Pavadinimas kilęs iš pelkių rūdos, kurios nedideliais kiekiais sutinkamos pievose. Įdomiausias objektas kaime yra medinis vandens malūnas, pastatytas ant senosios dambos. Šiuo metu šis malūnas - tai vienas iš turistinių objektų (nakvynės vietos). Autobusų stotelė.
Nuo malūno pusės einame pietų link iki plento, čia sukame į dešinę, į matomos Korycin bažnyčios pusę. Prieš kapines, iš kelio pasukame į dešinę, į takelį, kuris bėga per seną, XVIII a. įkurtą klebonijos parką. Praeidami šalia kairėje pusėje esančios bažnyčios pasieksime Korycin.
22,5 km KORYCIN – XVII a. viduryje įkurtas valsčiaus centro kaimas, kurio gyventojai buvo karališkų girių valdytojais ir kurie gynė Kuźnicka girią iš Palenkės pusės. Pirminis pavadinimas: Dąbrówka-Kumiałka. Dabartinis pavadinimas kilęs iš žievės, kuria buvo dengiami stogai arba, kas labiau tikėtina, nuo Kumiałka upės vagos specifikos (lenk. koryto – lovys, upės vaga). Magdeburgo miesto teises gavo 1671 m., prarado XIX a. pabaigoje. Iki šiol išlikusi XVII a. miesto išdėstymo sistema. Šv. Kryžiaus atradimo ir pakylėjimo bažnyčia neogotikos tiliaus, pastatyta 1905 m. ant kalnelio, matoma iš įvairių pusių kelių kilometrų atstumu. Už klebonijos - XVIII a. parkas. Vietovės centre, skvere, yra du paminklai, vienas su Korycin herbu, kitas - skirtas nepriklausomybės atgavimui po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Autobusų stotelė. Miesto aikštėje sukame į kairę ir gruntiniu keliu einame pietų kryptimi. Praėję apie 700 m sukame į dešinę, į ūkinės paskirties kelią. Kairėje pusėje matysime ir 200 m nuotoliu praeisime miškelį, kuriame likę žydų kapinių liekanos. Po to, šalia pastatų kertame asfaltuotą kelią ir keliaudami lauko keliu, prieisime Borki miškelį. Takas veda keliukais per pušyną net iki Mielniki kolonijos. Dešinėje pusėje palikę statinius, įeiname į pievas. Traukiame matomų nendrynų link, ten susijungia Kumiałka i Brzozówka upės. Pirmiausia pereiname per lieptą, vėliau metalinį tiltą per Brzozówka ir einame rytų link. Jauname pušyne, ant kalnelio, kairėje tako pusėje, yra jau sunaikintos I pasaulinio karo karių kapinės. Sukame į kairę, toliau pievų takeliu, vėliau keliu tarp ištisų miškelių, prieiname Balstogė-Augustavas kelią. Esame kaimo Zagórze pakaraštyje.

32,5 km ZAGÓRZE – XVII a. įkurtas kaimas, kuriame gyveno karališkų girių valdytojai ir kurie gynė Kuźnicka girią. Pavadinimas kilęs nuo vietovės padėties už kalno. Tipiškas gatvinis kaimas, kuriame namai pastatyti galu į pagrindinį kelią. Verta apžiūrėti įdomų, prie kelio stovintį vėjo malūną bei kelis votyvinius kryžius ir koplytėlę. Autobusų stotelė.
Ties pirmaisiais pastatais sukame į dešinę, į žvyrkelį. Judame rytų linkme, o praėjus apie 1,5 km takas pasuks į kairę. Ūkinės paskirties keliu tarp laukų einame į šiaurę ir pasiekiame  Skindzierz kaimą.

38,5 km SKINDZIERZ – kitas maršrute esantis, XVII a. įkurtas kaimas. Jame gyveno karališkų girių valdytojai. Priklausė Sokółka girininkijai, o vėliau Kumiała žemės valdų sistemai, priklausiusiai kadaise karaliaus ekonomijai. Pavadinimas neabejotinai baltiškos kilmės. Kaime, prie Balstogė-Augustavas kelio, stovi senoviškas malūnas, mūrinė koplyčia ir keli votyviniai kryžiai. Autobusų stotelė. Einame per kaimą kelio pakraščiu šiaurės kryptimi ir už paskutinių pastatų sukame į kairę, į ūkinės paskirties kelią, kuris veda į tolumoje matomą Trzyrzecze kaimą.

41,0km TRZYRZECZE – vidutinio dydžio kaimas, nutolęs 1,5 km atstumu nuo Balstogė-Augustavas kelio. Pavadinimas kilęs nuo trijų bevardžių upelių, Brzozówka intakų. Įkurtas XVII a. Seniau Mitranowscy, po to Zygmuntowscy giminės valdos, padalintos 1944 m. Yra išlikę du XIX a. tvartai ir parko liekanos, keli votyvinai kryžiai. Žvyrkeliu tarp pievų keliaujame šiaurės linkme ir už 5 km prieiname metalinį tiltą per Brzozówka upę. Iš čia takas veda į rytus. Prieiname iki kelio, jungiančio Jatwieź Wielka ir Mała.

49,0 km JATWIEŹ MAŁA – XV a. įkurtas kaimas, kolonizuojant karališkųjų girių ruožą. Pavadinimas ko gero kilęs nuo naujakurių jotvingių. XVIII a. kaimas buvo vadintas Jac,
o anksčiau Nowosiółki. Šalia viduramžių pilkapynas, kurį vietiniai gyventojai vadina „pagonių kapais”. Įdomi stulpinė koplyčia, keli votyviniai kryžiai. Autobusų stotelė. Šiauriniame kaimo pakraštyje prieisime grindinį. Einame juo tarp laukų ir pievų iki asfaltuoto kelio. Pasukę į dešinę prieisime Karpowicze.

52,0 km KARPOWICZE – didelis kaimas prie Dąbrowa Białostoc­ka plento. Įkurtas XVI a. pradžioje. Pirmiausia buvo vadinamas Brzozowa, o nuo XVI a. nuo savininkų pavardės Karpowicze. Kaimas priklausė Karpowie giminei jau XVI a., čia yra dvaras, XIX a. viduryje priklausė Szumscy giminei. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime turtas buvo priverstinai parduotas, o 1773 m. bažnyčia uždaryta, vėliau nugriauta. XIX a. pabaigoje turtą valdė Krejbichowie, po 1944 m. turtas buvo išpareceliuotas. Kaime yra mūrinė 1915 m. koplyčia, keli kryžiai, iš jų du XIX a. II pusės ketaus ir akmens kryžiai. Senojo dvaro komplekso vietoje stovi stulpinė koplytėlė. Autobusų stotelė. Už kaimo, asfaltuotu keliu perėjus tiltą per Brzozówka upę, šlaitu einame į kairę ir toliau taku šalia upės. Po maždaug 210 m pagal ženklus sukame į dešinę ir tiesiu žvyrkeliu tarp pievų patraukiame rytų kryptimi. Šis kelias yra tuo pačiu Bebros nacionalinio parko apsuginės zonos riba. Pastebimas dalykas - tai vandens-pelkių paukščių rūšių įvairovė, kurių buvimas paįvairina išvyką. Priėję asfaltuotą kelią, pasukame į kairę ir po 2 km prieisime šiaurinę Suchowola dalį. Tai maršruto 58 km. Kertame Balstogė-Augustavas kelią ir žvyrkeliu judame šiaurės-rytų linkme. Pasiekiame Okopy kaimą.

62,0 km OKOPY – nedidelis kaimas, įkurtas XVI a. Nowodworska girios kolonizacijos  laikais, priklausė Gardino ekonomijai. Kaimo pavadinimas kilęs nuo viduramžių pilkapių, kuriuos vietiniai žmonės vadino „apkasais”. Lenkijoje žinomas kaip kunigo Jerzy Popiełuszko gimtinė. Galima lankyti namą, kuriame jis gimė, apžiūrėti akmenį su paminkline, kunigui skirta lenta, šalia riedulio esančią koplytėlę. Netoliese kaimo yra du pilkapiai, keli senoviniai votyviniai kryžiai. Judame kaimo pietinės dalies link i priėję asfaltuotą kelią sukame į dešinę. Prieš mus Suchowola.

66,0 km SUCHOWOLA – miestas prie Olszanka upės. Įkurtas XVI a. . Nowodworska girios apgyvendinimo laikais. Pavadinimas susijęs su įkūrimu ant vad. „sausos šaknies”, t.y. ant kelmo, antra pavadinimo dalis – valia, laisvos dienos nuo mokesčių mokėjimo ir kitų prievolių paskyrimas. 1777 m. gavo miesto teises. Prie prekybos ir smulkios pramonės pagyvėjimo prisidėjo žydai, kurie čia buvo apgyvendinti pagal karaliaus Augusto II privilegiją. XVIII a. II pusėje atsiranda nuomonė, kad vietovė yra geografiniu Europos centru. Suchowola XVII ir XVIII a. garsėja prekyba javais ir galvijais, o ypač arkliais. Miesto teises prarado 1950 m., pakartotinai atgavo 1997 m. Istoriniai paminklai: klasicizmo stiliaus 1885 m. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, XIX a ir XX a. pradžios mūriniai pastatai, akmuo ir lenta, informuojanti apie Europos centrą, plieninis, ažūrinės konstrukcijos lankas – lauko altoriaus Krywlany oro uosto Balstogėje elementas popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu 1991 m. Autobusų stotelė.
 
Copyright (c) 2013. Fundacja Biebrzańska. Wszelkie prawa zastrzeżone. Wykonanie 3Step sp. z o.o.
„Europejski Fundusz Rolny na rzecz Rozwoju Obszarów Wiejskich: Europa inwestująca w obszary wiejskie” Projekt współfinansowany ze środków Unii Europejskiej w ramach osi 4 LEADER Programu Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 Informacje opracowane przez Fundację Biebrzańską i LGD Biebrzański Dar Natury. Instytucja Zarządzająca Programem Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 – Minister Rolnictwa i Rozwoju Wsi
 
„Europejski Fundusz Rolny na rzecz Rozwoju Obszarów Wiejskich: Europa inwestująca w obszary wiejskie” Projekt współfinansowany ze środków Unii Europejskiej w ramach osi 4 LEADER Programu Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 Informacje opracowane przez Fundację Biebrzańską i LGD Biebrzański Dar Natury. Instytucja Zarządzająca Programem Rozwoju Obszarów Wiejskich na lata 2007-2013 – Minister Rolnictwa i Rozwoju Wsi