Mońki Čenstakavos Dievo Motinos ir Šv. Kazimiero Karalaičio bažnyčios

Mońki Čenstakavos Dievo Motinos ir Šv. Kazimiero Karalaičio bažnyčios istorija trumpa, bet audringa. Parapija naujai įsikūrusiame ir vis besivystančiame rajone įkurta 1920 m. Pirma Mońki pastatyta mūrinė šventykla buvo Šv. Kazimiero koplyčia, sujungta su klebonija. Čia tuėjo vykti pamaldos iki bažnyčios užbaigimo. Koplyčios statybai, o vėliau bažnyčios, panaudotos plytos sugriovus caro kareivines Hornostaje, kurias parapijiečiai vežė vežimais į statybų aikštelę. Kazimierz ir Wiktor Mońkowie davė plotą bažnyčios statybai ir kapinėms ant aukšto smėlėto kalnelio vietovės centrinėje dalyje. 1923 m. pradėti statybos darbai pagal Stefano Szyllerio projektą, kuris yra, tarp kitko, „Zachęta warszawska“ pastato autorius. Nauja bažnyčia, įgavusi renesanso-baroko stilių, buvo įspūdingas statinys, turintis platų navų korpusą, perjuostą dar platesniu transeptu, kurio centre „renesanso“ kupolas visiškai paslėptas stogo konstrukcijoje. Ant bažnyčios buvo didžiulis daugiaaukštis bokštas, pastatytas prieš fasadą, dengtas įspūdingu šalmu su bokšteliu. Bažnyčia visų parapijiečių dėka baigta statyti 1935 m. Tačiau neilgai jie džiaugėsi nauja šventykla. 1941 m. birželio pabaigoje besitraukiantys rusų kariai apšaudė bažnyčią sunkiąja artilerija. Sunaikintas visas stogas, sienos, o didžiulis bokštas, pagal klebono žodžius, judėjo vėjui pučiant. Mońki parapijiečiai vėl pradėjo darbus ir jau 1944 m. baigė bažnyčios remontą. Tačiau tai nebuvo jų pastangų pabaiga. 1944 m. liepos 11 d. besitraukiantys kariai, šį kartą vokiečių, susprogdino bažnyčią iki pat pamatų.
Kol buvo pradėta statyti parapijos šventyklos bažnyčia, 1946 m. Šv. Kazimiero koplyčia atnaujinta ir  padidinta, nes ji ir vėl turėjo atlikti trumpalaikės parapijos bažnyčios vaidmenį. Dėl projekto buvo kreiptasi į architektą Marianą Sordylą, kuris pasinaudodamas išlikusiais Szyllerio brėžiniais sukūrė beveik sugriautos bažnyčios kopiją. Bažnyčia pastatyta ant geros būklės išlikusių buvusios bažnyčios pastatų per ne visą dešimtmetį (1958–1966).
Mońki bažnyčia yra trijų navų bazilika su trumpu transeptu, prie kurio sienų prigludusios žemos koplyčios. Prie vakarinio fasado pristatyta lygiai užbaigta presbiterija ir dvi ūkinės paskirties patalpos. Virš fasado yra didžiulė varpinė – keturkampė apatinėse dalyse ir aštuoniakampė viršutinėse dalyse. Jos karūna užbaigta dviem bokšteliais, papuoštais dviem rutuliais ant pjedestalo. Vidus didžiuliais ramsčiais padalintas į navas su kryžminiais  skliautais. Virš navų susikirtimo taško yra veidrodiniai skliautai, kurie pakeitė sunkiai įgyvendinamą kupolo statybą. Sienas ir skliautus visiškai dengia spalvota polichromija,  kurią pagal renesanso stilių XX a. aštuntajame dešimtmetyje atliko meno kūrinių tapytojai ir konservatoriai: Władysława Kamińska-Tiunin, Konstanty Tiunin, Marek Karp ir Robert Stpiczyński. Bažnyčios interjeras (neobaroko altoriai, vargonai) įrengtas XX a. septintajame dešimtmety.