Šv. Agnietės bažnyčia Goniądz

Viena seniausių parapijų Bebros baseino teritorijoje yra Goniądz Šv. Agnietės parapija. Manoma, kad 1430 m. ją įsteigė kunigaikštis Vytautas, tačiau yra prielaidų, kad Goniądz bažnyčia buvo jau XIV a., kai šios žemės priklausė Mazovijai. Šiame svarbiame miesto centre, esančiame Radvilų valdų centre, atsižvelgiant į valstybių Goniądz-Rajgrόd apimtį, parapijos bažnyčia nebuvo vienintelė šventykla. 1511 m. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila prie savo pilies pastatė koplyčią, o apie 1520 m. prie ligoninės-prieglaudos įsteigė Šv. Dvasios pašaukimo ligoninės bažnyčią. Įstaiga veikė iki 1794 m., kai kita medinė to paties pašaukimo šventykla, Kosciuškos sukilimo metu tarnavusi kaip sandėlis, buvo suniokota. Goniądz Radvilai yra dėkingas už 1521 m. prie parapijos bažnyčios įsteigtus vikarų namus. Kunigai misionieriai buvo kviečiami papildomai atnašauti mišias. Šis įsteigimas turėjo būti  auka už Maskvos kariuomenės prie Odra ir Kropiwna nugalėjimą.
Paskutinė medinė bažnyčia Goniądz buvo 1775–1779 metais tuometinio klebono ir tuo pačiu Przemyśl koadjutoriaus, ilgamečio Jano Klemenso Branickio sekretoriaus, kunigo Antoni Wacławo Betańskio pastatyta šventykla. Jo kontaktų su Balstogės dvaru dėka prie bažnyčios steigimo prisidėjo Branickio našlė – Krokuvos kašteliono žmona Izabela Branicka iš Poniatowscy giminės, o bažnyčios projektą parengė Braniccy dvaro architektas Jan Sękowski. Nauja iš medžio pastatyta šventykla buvo didžiulis pastatas su pailga trikampe presbiterija ir dviem šoninėm koplyčiom; prie jos fasado buvo pristatytas bokštas varpo formos, dengtas baroko šalmu. Šoniniame altoriuje buvo garsėjantis malonėmis šv. Antoni Padewski paveikslas. Bažnyčia parapijiečiams tarnavo beveik pusę amžiaus. 1915 m. dėl artilerijos apšaudymo sunaikinta presbiterija ir zakristija, kurioje buvo laikomi liturginiai rūbai ir indai. Po karo bažnyčia buvo atstatyta, tačiau 1921 m. sudegė ir pasiglemžė joje laikomą parapijos archyvą.
Pastangos pastatyti naują šventyklą pradėtos dar prieš I pasaulinį karą. Jόzefo Piuso Dziekońskio architektūrinis projektas buvo jau pripažintas. Tačiau šias pastangas nutraukė kariniai veiksmai. Naujas klebonas kunigas Adam Abramowicz jau 1922 m. pradėjo rinkti pinigus tarp parapijiečių ir tais pačiais metais pradėta bažnyčios statyba pagal Varšuvos politechnikos profesoriaus Oskaro Sosnowskio projektą (šių dviejų asmenų bendradarbiavimo dėka Balstogėje pastatyta garsi Šv. Roko modernistinė bažnyčia). Sosnowski dėl neobaroko formų atsisakė tuo metu jau nebemadingo gotikos stiliaus. Suprojektavo dviejų bokštų baziliką-bažnyčią, kurios forma buvo panaši į dviejų elipsių formą: navų korpusas ir transeptas. Dėl bokštų atitraukimo nuo įdubusio fasado, navų dengimo laužtu stogu ir šalmų užbaigimo iškyšuliais architektas gavo dinamišką šiuolaikišką formą, kurioje vis dėlto paprasta įžvelgti vėlyvuojo baroko įtaką. Šios sąsajos buvo Lenkijos tautinio stiliaus ieškojimo rezultatas, kurio parengimas buvo tarpukario laikotarpio architektų ambicija.
Šv. Agnietės bažnyčia žymiai nukentėjo 1944 m. Blogai padėti vokiečių sprogmenys sunaikino ne tik bokštus, kurie galėjo būti stebėjimo taškas, bet sugriovė beveik visą bažnyčią, išskyrus Šv. Antano koplyčią ir presbiterijos dalį. Šventykla daugiausia buvo atstatoma XX a. penktajame ir šeštajame dešimtmetyje, užbaigta 1973 m. Dabar bažnyčios viduje galima apžiūrėti, tarp kitko, neobaroko pagrindinį altorių su Nukryžiuotuoju iš XVIII a., uždengtą XX a. šv. Agnietės atvaizdu. Altoriaus užbaigime yra dvi XVIII šimtmečio gražios angelų figūros.