Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia Suchowola

Pirmoji medinė Suchowola Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia pastatyta 1791 m. Iki 1798 m. atliko Chodorόwka parapijos filialo vaidmenį, bet po III Lenkijos padalijimo prūsai dėl pagrindinės bažnyčios blogos techninės būklės įsakė perkelti į ją visas pamaldas. Parapijiečiams tai buvo nepaprasta šventė! Kai kurių altorių ir visų mišioms reikalingų rekvizitų pernešimas iškilmingai vyko tris dienas; kovo 23, 24 ir 25, grojant dviem kapeloms – kariuomenės ir visuomenės, dalyvaujant 49 kunigams ir 8 gyventojų. Medinė Suchowola bažnyčia turėjo lotyniško kryžiaus formą, užbaigtą daugiakampe presbiterija su zakristija ir iždu; prie fasado buvo vienas bokštas. Laikui bėgant besiplečiančiai parapijai bažnyčia pasirodė per kukli. Pastangos pastatyti naują bažnyčią pradėtos 1864 m., tačiau caro valdžios leidimas gautas tik 1878 m.  Kitų metų pradžioje parapijiečiai savo pastangomis pradėjo statyti naują šventyklą, kurios projektuotojas buvo Jakub Fordon, Gardino architektas, Dievo tarno tėvo Melchioro Jόzefo Fordono sūnus. Statybos vadovas buvo Romuald Samotyja-Lenczewski, kuris vėliau buvo daugelio elektinių bažnyčių autorius Palenkės vaivadijoje. Darbai užbaigti 1885 m. ir rugpjūčio 25 d. iškilmingai pamaldos buvo perkeltos į naują šventyklą. Bažnyčios konsekravimas įvyko žymiai vėliau, nes 1905 m., o ją pašventino Vilniaus vyskupas Edward Ropp. Gana greitai, nes jau XX a. pradžioje, statybos darbai buvo atnaujinti. Darbų tikslas buvo fasado perstatymas siekiant suteikti tuo metu madingo „spalvingumo“. Pakeitimai buvo kosmetinio pobūdžio ir bokštai paaukštinti tik ažūriniais dekoratyviniais elementais, tuo tarpu trikampis klasicistinis frontonas tarp bokštų buvo perstatytas į laiptų formos kraigą su apvalios formos langu centre.
II pasaulinis karas Suchowola bažnyčią stipriai sunaikino. 1944 m. liepos 28 d. vokiečių kariuomenė išsprogdino bažnyčios fasadą, kad jo bokštai tarnautų rusams kaip stebėjimo punktas. Dėl sprogimo visiškai sugriuvo priekinė bažnyčios dalis. Papildomų nuostolių padarė sudegęs parapijos archyvas, karo metams perkeltas būtent į bažnyčios bokštus. Netrukus po šios katastrofos fasado vietoje įstatyta laikina medinė siena, įstiklinti langai, užmūryti skylės ir trūkimai, suremontuoti interjero elementai, tačiau pagrindinis bažnyčios remontas pradėtas 1947 m. Naują fasadą, įkvėptą vėlyvojo baroko jėzuitų architektūra, suprojektavo Varšuvos architektas Andrzej Boni. Jis planavo padidinti bažnyčią transeptu pridengtu kupolu ir stogą užbaigti bokštu su varpeliais, tačiau šie sumanymai nebuvo įgyvendinti. Remontas baigtas 1948 m.
Suchowola šventykla turi pailgo stačiakampio formą su bokšto masyvu vakarinėje dalyje ir žemesniu už korpusą abside užbaigiančia presbiteriją. Vidus dviejų ramsčių eilių dėka padalintas į tris navas, iš kurių vidurinė, plačiausia ir aukščiausia, perdengta gelžbetonio lopšiu, tuo tarpu šoninės – plokščiomis perdangomis. Išorinis bažnyčios stilius susijęs su renesansu (lygus, monotoniškas arkadinių langų ritmas šoniniuose fasaduose) bei jėzuitų baroku (fasadas panašus kaip Romos Il Gesu bažnyčios).
Bažnyčios viduje yra trys mediniai neobaroko altoriai, likę iš XIX a. pabaigos. Aukščiausioje pagrindinio altoriaus dalyje yra šv. Grigaliaus Didžiojo, popiežiaus ir šv. Augustino figūros, kurios buvo perneštos iš buvusios medinės bažnyčios. Panašią genezę turi Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas, taip pat esantis šiame altoriuje, likęs gal iš XIX a. Vienas vertingiausių paminklų yra XVIII a. sakykla, atvežta iš artimos Karpowicze vietovės bažnyčios, kuria rūpinosi Krasnybόr dominikonai. Apie tai liudija sakyklos išorėje esantys bareljefai, vaizduojantys, tarp kitko, rožančių, knygą ir šunį su deglu dantyse, kilę iš dominikonų ikonografijos.