Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Brzozowa
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Brzozowa kaimo rytinėje dalyje, netoliese tilto per Brzozόwka upę, amžiną sieną tarp Lietuvos ir Karalystės. Jos pradžia siekia XVI a. I pusę, kai naujai įsteigtas kaimas Brzozowa priklausė Kalinόwka Kościelna parapijai. Atsižvelgiant į didelį atstumą iki parapijos bažnyčios Brzozowa kaime pastatyta medinė koplyčia. Žinome apie tai iš dokumento, kuriuo 1534 m. karalius Žygimantas Augustas patvirtino Kalinόwka bažnyčios steigimo aktą, tuo pačiu leido naujai įkurtame kaime Nowa Wola (šiandien Brzozowa) pastatyti Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Šv. Mato, Šv. Motiejaus, Šv. Mikalojaus, Šv. Antoni Padewskio ir Šv. Leonardo koplyčią. Tačiau ar šis fundavimas buvo tuo metu įgyvendintas – nežinia. Žinoma, kad medinė Brzozowa bažnyčia 1633 m. buvo labai blogos būklės.
Kitos šventyklos, statytos šioje vietoje, buvo medinės. Tik 1859 m. Kalinόwka klebonas kunigas Mateusz Babecki pradėjo mūrinės bažnyčios statybą. Ją baigė Bobrόwka ir Brzozόwka gyventojų dėka 1863 m. Tačiau metais vėliau caro valdininkai atrado, kad trūksta tam tikrų leidimų, ir atlikę tyrimą kaltu pripažino Balstogės diakoną kunigą Feliksą Bańkowskį. Skyrė jam 200 rublių baudą.
Svarbus įvykis bažnyčios gyvenime buvo parapijos bažnyčios statuso suteikimas, o tai įvyko XIX–XX a. sandūroje. Tiksli Brzozowa filialo tapimo savarankišku data nėra žinoma.
Brzozowa bažnyčia turi vieną navą su išskirta tiesiai uždara presbiterija, kuriai priklauso dvi žemos zakristijos. Prie bažnyčios fasado pristatytas priebažnytis, kuris yra atskira dalis, pristatyta 1924 m. Statinys yra beveik medinės XVIII a. Kalinόwka Kościelna bažnyčios kopija. Statybai panaudoti lauko akmenys dėl jų prieinamumo Bebros slėnyje. Be to, XIX a. II pusėje dabartinės Palenkės vaivadijos šiaurės rytų dalyje populiaru tapo statyti mūrines bažnyčias iš lauko akmens. Nereguliari fasadų tekstūra papildomai būdavo pabrėžiama tinkuojant kai kurias sienų dalis, ir tokiu būdu atsirasdavo kontrastas. Taip padaryta ir Brzozowa, kur bažnyčios ir priebažnyčio fasadas padengtas baltu tinku šiuo būdu pabrėžiant kampines piliastrų juostas, zakristijos viršūnes ir presbiteriją bei langų ir durų staktas.
Pagrindinio neobaroko stiliaus altoriaus, kurį sukūrė meistras Burggreiff, 1863 m. fundatoriai buvo Kazimierz ir Adolf Moniuszko. Jo pagrindiniame lauke šv. Jono Krikštytojo atvaizdas, šoniniuose altoriuose, taip pat neobaroko, galima pamatyti šv. Motiejų ir šv. Antoni Padewski.
Tokiu pačiu būdu kaip bažnyčią pastatė dviejų aukštų varpinę, įkomponuotą į akmeninį mūrą, supantį prie bažnyčios esančias kapines. Jo akmeninis fasadas pasitelkiant piliastro juostas ir karnizus padalintas į stačiakampio formos laukus. Baltu tinku padengti apvalūs langų rėmai ir varpų garso angos antrame aukšte.
Kitos šventyklos, statytos šioje vietoje, buvo medinės. Tik 1859 m. Kalinόwka klebonas kunigas Mateusz Babecki pradėjo mūrinės bažnyčios statybą. Ją baigė Bobrόwka ir Brzozόwka gyventojų dėka 1863 m. Tačiau metais vėliau caro valdininkai atrado, kad trūksta tam tikrų leidimų, ir atlikę tyrimą kaltu pripažino Balstogės diakoną kunigą Feliksą Bańkowskį. Skyrė jam 200 rublių baudą.
Svarbus įvykis bažnyčios gyvenime buvo parapijos bažnyčios statuso suteikimas, o tai įvyko XIX–XX a. sandūroje. Tiksli Brzozowa filialo tapimo savarankišku data nėra žinoma.
Brzozowa bažnyčia turi vieną navą su išskirta tiesiai uždara presbiterija, kuriai priklauso dvi žemos zakristijos. Prie bažnyčios fasado pristatytas priebažnytis, kuris yra atskira dalis, pristatyta 1924 m. Statinys yra beveik medinės XVIII a. Kalinόwka Kościelna bažnyčios kopija. Statybai panaudoti lauko akmenys dėl jų prieinamumo Bebros slėnyje. Be to, XIX a. II pusėje dabartinės Palenkės vaivadijos šiaurės rytų dalyje populiaru tapo statyti mūrines bažnyčias iš lauko akmens. Nereguliari fasadų tekstūra papildomai būdavo pabrėžiama tinkuojant kai kurias sienų dalis, ir tokiu būdu atsirasdavo kontrastas. Taip padaryta ir Brzozowa, kur bažnyčios ir priebažnyčio fasadas padengtas baltu tinku šiuo būdu pabrėžiant kampines piliastrų juostas, zakristijos viršūnes ir presbiteriją bei langų ir durų staktas.
Pagrindinio neobaroko stiliaus altoriaus, kurį sukūrė meistras Burggreiff, 1863 m. fundatoriai buvo Kazimierz ir Adolf Moniuszko. Jo pagrindiniame lauke šv. Jono Krikštytojo atvaizdas, šoniniuose altoriuose, taip pat neobaroko, galima pamatyti šv. Motiejų ir šv. Antoni Padewski.
Tokiu pačiu būdu kaip bažnyčią pastatė dviejų aukštų varpinę, įkomponuotą į akmeninį mūrą, supantį prie bažnyčios esančias kapines. Jo akmeninis fasadas pasitelkiant piliastro juostas ir karnizus padalintas į stačiakampio formos laukus. Baltu tinku padengti apvalūs langų rėmai ir varpų garso angos antrame aukšte.
Nuotraukų galerija
