Šv. Onos bažnyčia Kamienna Stara

Kamienna Stara išlikusi seniausia Palenkės vaivadijoje medinė bažnyčia. Tai sena, apie 1610 m. statyta Wiesiołowscy dvaro Šv. Onos koplyčia. Jos konstrukciją sudaro kampuose sunerti į sąsparas rąstai, šešių šlaitų stogas dengtas gontais, sienų apdaila iš vertikalių dailylenčių su juostelėmis. Koplyčia yra paprasčiausios vienatūrės šventyklos tipas su stačiakampio formos nava ir trikampe uždara presbiterija, prie kurios prijungta žema zakristija. Choro balkonas, esantis vakarinėje navos dalyje, išskiria priebažnytį. Ši nesudėtinga erdvinė sistema bei status daugiašlaitis stogas parodo, kad koplyčios statybininkai vis dar buvo veikiami vėlyvosios gotikos stiliaus architektūros.
Vertingiausias ir iš esmės (išskyrus akmeninę krikštyklą) vienintelis koplyčios interjero elementas yra gražus pagrindinis altorius. Ant jo tapytojo parašas – susipynusios raidės TSW, santrumpa Grod. (Gardinas) bei data – 1610.
Medinis altorius turi besiremiančią į predelą (altoriaus pakylą) triptiko su nejudančiais sparnais ir puošniu dekoratyviniu elementu formą. Jam papuošti panaudoti Šiaurės Europos manierizmui būdingi ornamentai: šlifuoto deimanto rombo formos dekoratyviniai elementai, kaspinai ir apkaustai, taip pat auksavimas ir sidabravimas. Paveikslai nutapyti ant medžio, panaudojant grunto sluoksnyje įspaustą auksuotą augalinį ornamentą. Menininkas pasirinko stiprias, gilias spalvas; šiltas centrinėje kompozicijos dalyje ir šaltas ant altoriaus pakylos ir šonuose.
Pagrindiniame plote yra Madonos ir Kūdikio su Šv. Ona paveikslas ir jis susijęs su koplyčios vardu. Šv. Ona ir jos dukra Marija sėdi ant plataus suolo pasisukusios viena į kitą, Marija laiko kūdikėlį. Jėzus krypsta į šv. Oną, kuri prilaiko jo ištiestą rankutę. Kitoje rankoje kūdikėlis spaudžia vynuogės stiebą. Abi šventosios apsirengusios ilgomis suknelėmis, spalvingais apsiaustais ir jų galvas bei kaklą dengia baltos skaros. Paveikslo fone žalia praskleista uždanga, už kurios plaukia kamuoliniai debesys, tarp jų matomas dangus ir šventosioms grojanti angelų grupė.
Ant triptiko kraštų pavaizduotos ankstyvosios krikščionybės šventosios: Kotryna Aleksandrietė ir Elena, imperatoriaus Konstantino motina. Atsisukusios į šv. Onos paveikslą jos laiko savo atributus: šv. Kotryna palmę – kančios simbolį, o Elena jos rastą šventą kryžių. Po šv. Kotrynos kojomis matomas ratas – jos kančios simbolis. Predela (altoriaus pakyla) papuošta apreiškimo pristatymu, kuris vaizduoja susijaudinusią Mariją, klausančią arkangelo Gabrieliaus pranešimo apie išskleistus sparnus ir plaukus. Čia taip pat matoma praskleista uždanga ir pro debesis besiskverbianti šviesa, kuri simbolizuoja Dievo buvimą žemėje.
Viršutinėje altoriaus dalyje pavaizduotas nukryžiavimas. Kryžius su Kristumi ir dvi figūros: Marijos ir šv. Jono, tiksliai užpildo apvalų paveikslo foną. Toks Naujojo Testamento paveikslų išdėstymas altoriaus struktūroje vaizduoja sutrumpintą išganymo istoriją, kurią pradeda Marijos „fiat“, o užbaigia Kristaus mirtis. Jos kvintesencija yra kūdikėlis Jėzus, centrinė triptiko figūra, laikanti vynuogių kekę – kančios simbolį ir jos vaisių – Eucharistiją.
Įdomus altoriaus ikonografijos aspektas yra stiprus akcentas, susijęs su šventųjų mergelių kultu. Tai gali liudyti, kad steigėja galėjo būti moteris, ko gero, Aleksandra Marianna Wiesiołowska, kurios globėjos Marija ir Ona pavaizduotos pagrindiniame lauke. Šventosios ant sparnų – tai tikriausiai Wiesiołowskie giminės Katarzyna ir Helena Śleszyckie globėjos, kurios minimos Krzysztofo testamente kaip jo paveldėtojos. Jos galėjo būti Krzysztofo sesers Katarzynos dukros.
Koplyčios prieangyje galima pamatyti akmeninę krikštyklą su iškalta data – 1609.