Šventojo Kryžiaus Suradimo ir Pakėlimo bažnyčia Korycin
Korycin miesto Šv. Kryžiaus Suradimo ir Išaukštinimo parapijos pradžia nėra gerai žinoma. Manoma, kad pirmoji bažnyčia buvo jau nuo XVI a. Ji pastatyta kiek toliau nuo kaimo vietoje, vadinamoje Dąbrόwka. Parapiją ir kitą medinę bažnyčią 1601 m. įsteigė Hieronim Wołłowicz, karališkojo turto iždininkas ir nuomininkas. Padarė tai gavęs Žygimanto III Vazos, nominalaus Korycin savininko ir bažnyčios globėjo, leidimą. Tiksliai nežinome, kada šioje vietovėje buvo pastatytos kitos medinės šventyklos. XIX a. pabaigoje darytoje nuotraukoje matoma didelė bažnyčia be bokštų, užbaigta nedideliu bokštu su varpeliais, pastatyta galbūt XVIII a.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Jan Hinzo projektą pastatyta 1899–1905 m. Jos dalyje prie žemės iki šiol galima pamatyti kertinį akmenį su statybos pradžios data. Didesnę išlaidų dalį padengė patys parapijiečiai. Jie į statybą vežė plytas, gaminamas artimuose kaimuose: Krukowszczyzna, Czarnystok, Zagόrze.
Bažnyčia I ir II pasaulinio karo metais žymiai nukentėjo. 1915 m. spalį vokiečių ir rusų kariuomenių buvo apšaudyta patrankomis. Tuo metu sunaikintas visas stogas, sugadintos sienos ir skliautai. Remontas truko 1921–1923 m. Beveik trisdešimt metų vėliau, 1944 m. liepos 29–30 naktį, naciai pasitraukdami bokštuose padėjo galingus sprogmenis. Kairysis bokštas kartu su vakarine navos dalimi ir muzikiniu choru visiškai nugriuvo, dešinysis išliko, nes 120 kg sveriantis sprogmuo nesprogo.
Bažnyčios atstatymas truko net iki XX a. aštuntojo dešimtmečio. 1945–1947 m. pataisytas stogas, skliautas ir bažnyčios sienos, sustiprintas išlikęs bokštas ir atstatytas sunaikintas žemutinis aukštas. 1972 m. pakeltas nuverstas bokštas.
Neogotikos bažnyčia pastatyta iš geltonų plytų lotyniškojo kryžiaus formos. Priekinę dalį puošia du smaili bokštai, padengti ažūriniais šalmais, šoniniuose fasaduose didžiuliai langai su plytų ornamentais, paskirstyti į vertikalius statinio konstrukcijos elementus. Po karnizais iš spalvotų plytų padarytas dekoratyvinis frizas su keturlape rozete. Trijų navų bažnyčios vidų skiria žvaigždėtasis skliautas, kurio kraštai remiasi ant ramsčių viršūnių, papuoštų akanto lapais.
Neogotikos stiliaus interjeras, t. y. altoriai ir sakykla, pagaminta iš medienos. Pagrindinis altorius ir du šoniniai: Viešpaties Atsimainymo ir Dievo Motinos, išlikę iš 1912–1915 m., kiti altoriai – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Jėzaus Širdies – vėlesnio laikotarpio (XX a. penktasis-septintasis dešimtmečiai). Pagrindiniame altoriuje yra grupė skulptūrų, pristatančių nukryžiavimą bei svarbiausius Lenkijos šventuosius: vyskupą Vaitiekų, vyskupą Stanislovą, karalaitį Kazimierą ir Stanisław Kostka. Dešiniajame šoniniame altoriuje patalpintas Dievo Motinos paveikslas (XVII/XVIII a.), 1834 m. atvežtas iš Romos, uždengtas sidabrine suknia. Dėmesį atkreipia neogotikos stiliaus ambona, užbaigta smailu bokšteliu – pinakliu su Kristaus Gerojo Ganytojo figūra.
Kapines prie bažnyčios supančiame mūre yra dviejų aukštų varpinė-vartai, pastatyta iš lauko akmenų, bei keturios medinės kvadrato formos koplytėlės, vertikaliai apkaltos juostomis. Jos pastatytos XVIII a. II pusėje, dar prieš dabartinės bažnyčios statybą. Už kapinių, esančių prie bažnyčios, sename klebonijos parke, stovi mūrinė tarpukario klebonija.\
Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Jan Hinzo projektą pastatyta 1899–1905 m. Jos dalyje prie žemės iki šiol galima pamatyti kertinį akmenį su statybos pradžios data. Didesnę išlaidų dalį padengė patys parapijiečiai. Jie į statybą vežė plytas, gaminamas artimuose kaimuose: Krukowszczyzna, Czarnystok, Zagόrze.
Bažnyčia I ir II pasaulinio karo metais žymiai nukentėjo. 1915 m. spalį vokiečių ir rusų kariuomenių buvo apšaudyta patrankomis. Tuo metu sunaikintas visas stogas, sugadintos sienos ir skliautai. Remontas truko 1921–1923 m. Beveik trisdešimt metų vėliau, 1944 m. liepos 29–30 naktį, naciai pasitraukdami bokštuose padėjo galingus sprogmenis. Kairysis bokštas kartu su vakarine navos dalimi ir muzikiniu choru visiškai nugriuvo, dešinysis išliko, nes 120 kg sveriantis sprogmuo nesprogo.
Bažnyčios atstatymas truko net iki XX a. aštuntojo dešimtmečio. 1945–1947 m. pataisytas stogas, skliautas ir bažnyčios sienos, sustiprintas išlikęs bokštas ir atstatytas sunaikintas žemutinis aukštas. 1972 m. pakeltas nuverstas bokštas.
Neogotikos bažnyčia pastatyta iš geltonų plytų lotyniškojo kryžiaus formos. Priekinę dalį puošia du smaili bokštai, padengti ažūriniais šalmais, šoniniuose fasaduose didžiuliai langai su plytų ornamentais, paskirstyti į vertikalius statinio konstrukcijos elementus. Po karnizais iš spalvotų plytų padarytas dekoratyvinis frizas su keturlape rozete. Trijų navų bažnyčios vidų skiria žvaigždėtasis skliautas, kurio kraštai remiasi ant ramsčių viršūnių, papuoštų akanto lapais.
Neogotikos stiliaus interjeras, t. y. altoriai ir sakykla, pagaminta iš medienos. Pagrindinis altorius ir du šoniniai: Viešpaties Atsimainymo ir Dievo Motinos, išlikę iš 1912–1915 m., kiti altoriai – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Jėzaus Širdies – vėlesnio laikotarpio (XX a. penktasis-septintasis dešimtmečiai). Pagrindiniame altoriuje yra grupė skulptūrų, pristatančių nukryžiavimą bei svarbiausius Lenkijos šventuosius: vyskupą Vaitiekų, vyskupą Stanislovą, karalaitį Kazimierą ir Stanisław Kostka. Dešiniajame šoniniame altoriuje patalpintas Dievo Motinos paveikslas (XVII/XVIII a.), 1834 m. atvežtas iš Romos, uždengtas sidabrine suknia. Dėmesį atkreipia neogotikos stiliaus ambona, užbaigta smailu bokšteliu – pinakliu su Kristaus Gerojo Ganytojo figūra.
Kapines prie bažnyčios supančiame mūre yra dviejų aukštų varpinė-vartai, pastatyta iš lauko akmenų, bei keturios medinės kvadrato formos koplytėlės, vertikaliai apkaltos juostomis. Jos pastatytos XVIII a. II pusėje, dar prieš dabartinės bažnyčios statybą. Už kapinių, esančių prie bažnyčios, sename klebonijos parke, stovi mūrinė tarpukario klebonija.\
Nuotraukų galerija
