Grajewo
Grajevo valsčius yra Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje šalia 23 tūkstančius gyventojų turinčio Grajevo miesto. Valsčiaus teritorija yra 30 813 ha. Jos teritorijoje yra 49 seniūnijų (51 vietovė). Tai tipiškas žemdirbių regionas, kurio gyventojai specializuojasi pieno gamyboje ir bendradarbiauja su Grajeve esančiu Pieno kombinatu „Mlekpol“. Teritorijoje yra daug miškų, kurie sudaro apie 30 % visos valsčiaus teritorijos.
Per valsčių eina svarbūs keliai:
• - nacionalinis kelias nr. 65 „Balstogė-Elkas“,
• - nacionalinis kelias nr. 61 „Varšuva-Suvalkai“, kuriuo galima nuvažiuoti iki pasienio su Lietuva,
• - geležinkelio linija „Balstogė-Elkas“.
Istorija:
Grajevo valsčius yra glaudžiai susijęs su Grajevo miesto valsčiumi, nes iki 1991 metų jie sudarė vieną Grajevo kaimo-miesto valsčių. Valsčius buvo paskirstytas į du skirtingus teritorinius vienetus 1990 m. gruodžio 27 d. Ministrų tarybos įsakymu dėl bendrų miestų ir šalia esančių valsčių organų paskirstymo, ribų, valsčių pavadinimų ir būstinių nustatymo.
Valsčiaus herbe yra: 1 raudoname fone dviguba sidabrinė lelija, o 2 mėlyname fone stovinti auksinė gervė. Herbas yra susijęs su šių žemių istorija ir gamta. Dviguba sidabrinė lelija (heraldinė) yra tiesiogiai susijusi su herbu Gozdawa, kuriuo naudojosi Grajevskių, kurie buvo pirmi Grajevo ir aplinkinių vietovių savininkai, namai. Heraldikoje sidabrinė lelija simbolizuoja nekaltumą, karališkumą – lelijas galima rasti Prancūzijos karalių herbuose, o auksinė gervė ant mėlyno fono simbolizuoja vietinę gamtą. Gervė – tai didingas paukštis, gyvenantis pievose, pelkėse ir durpynuose. Heraldikoje gervė yra budrumo, kūrybingumo ir išskirtinių įvykių simbolis.
Gamta
Valsčius turi nepaprastą gamtą, kurios svarbiausiu elementu yra Bebro nacionalinis parkas, esantis vienintelė šioje kontinento dalyje pelkių zona. Jo išskirtiniai kraštovaizdžiai ne tik įkvepia artistus, fotografus ir dailininkus, bet ir pritraukia daug turistų.
Grajevo valsčiaus gamta leidžia vystyti skirtingus turizmo tipus. Turizmą skatina:
- Bebro nacionalinio parko artumas,
- Valsčiaus teritoriją kertanti upė Elkas ir kanalas „Rudzki“
- valsčiaus teritorijoje esantys ežerai Točilovas ir Mierucie, ežeras Točilovas yra pritaikytas turizmui ir jo apylinkėse yra poilsiavietė bei kempingas,
- grynas oras, dideli miškai,
- turistiniai takai – pėstiesiems „Osowiec Twierdza- Białogrądy- Przechody- Sojczyn Grądowy- Kuligi“ ir dviratininkams „Goniądz- Ruda“, einantis per Bebro nacionalinį parką ir jo apylinkes.
- Gamtos paminklai: maršrute „Wojewodzin-Wierzbowo“ yra daugiau negu vieno kilometro ilgio alėja su 200 medžių paminklų.
Svarbiausi architektūriniai objektai
- Fortifikacijos „Linia Mołotowa – Rejon Ciemnoszyje“ susideda iš 12 gelžbetoninių bunkerių, įeinančių į fortifikacijos „66 Osowiecki Rejon Umocniony Linii Mołotowa“, pastatytos 1940 ir 1941 metais prieš Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karą.
- Šv. Stanislovo Biskupo bažnyčia Bialaševe (lenk. Kościół p.w. św. Stanisława Biskupa w Białaszewie) – tai sena Šv. Jono Krikštytojo ir Katarinos parapija. Bažnyčioje yra nežinomos šventosios figūra, sukurta iš XV a. pradžioje.
- Šv. Cyriako koplyčia Kapicuose (lenk. Kaplica p.w. św. Cyriaka w Kapicach) – tai medinė, nedidelė stačiakampio formos koplyčia su prieangiu.
- Koplyčia vietovėje Dyble, pastatyta XIX a. viduryje – tai unikalus to laikotarpio mūrinės sakralinės architektūros pavyzdys.
- Koplyčia vietovėje Sojčino Borovai, pastatyta XX a. pradžioje – medinė, su veranda ant stulpų, kurios viduje yra liaudiškas feretronas su dvipusiu paveikslu.
- Koplyčia Chojnuveke, pastatyta XIX a. pabaigoje, su išskirtiniu penkių šlaitų stogu su kryžiumi ant rutulio. XX a. joje buvo įmūryta lentelė su Sibire mirusio Aleksandro Skrodzkio pavarde.
Reguliarūs renginiai:
- Gaisrininkų festivalis – liepos mėn., su sporto ir gaisrininkų varžybomis.
- Gegužės 3 d. futbolo šventė Popove – gegužės mėn.
- Šeimyninis piknikas Vaikų dienos proga – birželio mėn.
- Žemdirbio maratonas Popove – rugsėjo mėn.
- Šachmatų turnyras dėl Grajevo valsčiaus taurės – lapkričio mėn.
Valsčiuje veikia 11 Savanorių gaisrininkų padalinių, kuriuose yra apie 200 gaisrininkų-savanorių. Savanorių gaisrininkų padaliniai turi puikią įrangą, o gaisrininkais savanoriais didžiuojasi visi valsčiaus gyventojai.
Grajevo valsčiaus tradicija yra liepos mėn. organizuojamas Gaisrininkų festivalis ir sporto varžybos. Renginio metu vyksta gaisrininkų varžybos ir artistų pasirodymai.
Sportas suvienija ir aktyvuoja mūsų vietinę bendruomenę. Reguliariai vykstantys sporto renginiai – tai Gegužės 3 d. futbolo šventė Popove, Žemdirbio maratonas Popove, šachmatų turnyras dėl Grajevo valsčiaus taurės, Šeimyninis piknikas Vaikų dienos proga.
Valsčiuje veikia dienos centrai, kurie palengvina gyventojams prieigą prie informacijos ir yra kultūrinio, sportinio ir socialinio gyvenimo centras. Tai pat yra Valsčiaus biblioteka Rudoje, kurioje yra Tradicijos animatorių klubas „Bioregion Biebrza“, kuriame susitinka liaudies menininkai ir žmonės, užsiimantys vietine kulinarija.
Kultūra
Valsčiuje veikia dienos centrai, kurie palengvina gyventojams prieigą prie informacijos ir yra kultūrinio, sportinio ir socialinio gyvenimo centras.
Rudoje esančioje Valsčiaus bibliotekoje veikia Tradicijos animatorių klubas „Bioregion Biebrza“, kuriame susitinka liaudies menininkai ir žmonės, stengiantys išsaugoti tradicijas ir senus įpročius. Bibliotekoje galima pamatyti liaudies menininkų ekspoziciją, kurioje yra pristatomi dekoratyviniai audiniai ir mezginiai, siuvinėjimai, pinti dirbiniai, gobelenai.
Per valsčių eina svarbūs keliai:
• - nacionalinis kelias nr. 65 „Balstogė-Elkas“,
• - nacionalinis kelias nr. 61 „Varšuva-Suvalkai“, kuriuo galima nuvažiuoti iki pasienio su Lietuva,
• - geležinkelio linija „Balstogė-Elkas“.
Istorija:
Grajevo valsčius yra glaudžiai susijęs su Grajevo miesto valsčiumi, nes iki 1991 metų jie sudarė vieną Grajevo kaimo-miesto valsčių. Valsčius buvo paskirstytas į du skirtingus teritorinius vienetus 1990 m. gruodžio 27 d. Ministrų tarybos įsakymu dėl bendrų miestų ir šalia esančių valsčių organų paskirstymo, ribų, valsčių pavadinimų ir būstinių nustatymo.
Valsčiaus herbe yra: 1 raudoname fone dviguba sidabrinė lelija, o 2 mėlyname fone stovinti auksinė gervė. Herbas yra susijęs su šių žemių istorija ir gamta. Dviguba sidabrinė lelija (heraldinė) yra tiesiogiai susijusi su herbu Gozdawa, kuriuo naudojosi Grajevskių, kurie buvo pirmi Grajevo ir aplinkinių vietovių savininkai, namai. Heraldikoje sidabrinė lelija simbolizuoja nekaltumą, karališkumą – lelijas galima rasti Prancūzijos karalių herbuose, o auksinė gervė ant mėlyno fono simbolizuoja vietinę gamtą. Gervė – tai didingas paukštis, gyvenantis pievose, pelkėse ir durpynuose. Heraldikoje gervė yra budrumo, kūrybingumo ir išskirtinių įvykių simbolis.
Gamta
Valsčius turi nepaprastą gamtą, kurios svarbiausiu elementu yra Bebro nacionalinis parkas, esantis vienintelė šioje kontinento dalyje pelkių zona. Jo išskirtiniai kraštovaizdžiai ne tik įkvepia artistus, fotografus ir dailininkus, bet ir pritraukia daug turistų.
Grajevo valsčiaus gamta leidžia vystyti skirtingus turizmo tipus. Turizmą skatina:
- Bebro nacionalinio parko artumas,
- Valsčiaus teritoriją kertanti upė Elkas ir kanalas „Rudzki“
- valsčiaus teritorijoje esantys ežerai Točilovas ir Mierucie, ežeras Točilovas yra pritaikytas turizmui ir jo apylinkėse yra poilsiavietė bei kempingas,
- grynas oras, dideli miškai,
- turistiniai takai – pėstiesiems „Osowiec Twierdza- Białogrądy- Przechody- Sojczyn Grądowy- Kuligi“ ir dviratininkams „Goniądz- Ruda“, einantis per Bebro nacionalinį parką ir jo apylinkes.
- Gamtos paminklai: maršrute „Wojewodzin-Wierzbowo“ yra daugiau negu vieno kilometro ilgio alėja su 200 medžių paminklų.
Svarbiausi architektūriniai objektai
- Fortifikacijos „Linia Mołotowa – Rejon Ciemnoszyje“ susideda iš 12 gelžbetoninių bunkerių, įeinančių į fortifikacijos „66 Osowiecki Rejon Umocniony Linii Mołotowa“, pastatytos 1940 ir 1941 metais prieš Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karą.
- Šv. Stanislovo Biskupo bažnyčia Bialaševe (lenk. Kościół p.w. św. Stanisława Biskupa w Białaszewie) – tai sena Šv. Jono Krikštytojo ir Katarinos parapija. Bažnyčioje yra nežinomos šventosios figūra, sukurta iš XV a. pradžioje.
- Šv. Cyriako koplyčia Kapicuose (lenk. Kaplica p.w. św. Cyriaka w Kapicach) – tai medinė, nedidelė stačiakampio formos koplyčia su prieangiu.
- Koplyčia vietovėje Dyble, pastatyta XIX a. viduryje – tai unikalus to laikotarpio mūrinės sakralinės architektūros pavyzdys.
- Koplyčia vietovėje Sojčino Borovai, pastatyta XX a. pradžioje – medinė, su veranda ant stulpų, kurios viduje yra liaudiškas feretronas su dvipusiu paveikslu.
- Koplyčia Chojnuveke, pastatyta XIX a. pabaigoje, su išskirtiniu penkių šlaitų stogu su kryžiumi ant rutulio. XX a. joje buvo įmūryta lentelė su Sibire mirusio Aleksandro Skrodzkio pavarde.
Reguliarūs renginiai:
- Gaisrininkų festivalis – liepos mėn., su sporto ir gaisrininkų varžybomis.
- Gegužės 3 d. futbolo šventė Popove – gegužės mėn.
- Šeimyninis piknikas Vaikų dienos proga – birželio mėn.
- Žemdirbio maratonas Popove – rugsėjo mėn.
- Šachmatų turnyras dėl Grajevo valsčiaus taurės – lapkričio mėn.
Valsčiuje veikia 11 Savanorių gaisrininkų padalinių, kuriuose yra apie 200 gaisrininkų-savanorių. Savanorių gaisrininkų padaliniai turi puikią įrangą, o gaisrininkais savanoriais didžiuojasi visi valsčiaus gyventojai.
Grajevo valsčiaus tradicija yra liepos mėn. organizuojamas Gaisrininkų festivalis ir sporto varžybos. Renginio metu vyksta gaisrininkų varžybos ir artistų pasirodymai.
Sportas suvienija ir aktyvuoja mūsų vietinę bendruomenę. Reguliariai vykstantys sporto renginiai – tai Gegužės 3 d. futbolo šventė Popove, Žemdirbio maratonas Popove, šachmatų turnyras dėl Grajevo valsčiaus taurės, Šeimyninis piknikas Vaikų dienos proga.
Valsčiuje veikia dienos centrai, kurie palengvina gyventojams prieigą prie informacijos ir yra kultūrinio, sportinio ir socialinio gyvenimo centras. Tai pat yra Valsčiaus biblioteka Rudoje, kurioje yra Tradicijos animatorių klubas „Bioregion Biebrza“, kuriame susitinka liaudies menininkai ir žmonės, užsiimantys vietine kulinarija.
Kultūra
Valsčiuje veikia dienos centrai, kurie palengvina gyventojams prieigą prie informacijos ir yra kultūrinio, sportinio ir socialinio gyvenimo centras.
Rudoje esančioje Valsčiaus bibliotekoje veikia Tradicijos animatorių klubas „Bioregion Biebrza“, kuriame susitinka liaudies menininkai ir žmonės, stengiantys išsaugoti tradicijas ir senus įpročius. Bibliotekoje galima pamatyti liaudies menininkų ekspoziciją, kurioje yra pristatomi dekoratyviniai audiniai ir mezginiai, siuvinėjimai, pinti dirbiniai, gobelenai.
