Bendra informacija
Radziluvo valsčius yra pietinėje Grajevo apskrities dalyje, Palenkės vaivadijoje. Jis yra Lenkijos „žaliųjų plaučių“ zonoje ir užima 199 km² teritoriją. Valsčiuje yra trisdešimt keturi nereguliariai išdėstyti (dėl geografinių teritorijos ypatumų) kaimai, kuriuose gyvena apie 5 300 gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas – tai 26 žmonių/km².
Pagrindinis kelias valsčiuje yra vaivadijos kelias „Łomża – Jedwabne – Osowiec“. Didesnė valsčiaus teritorijos dalis yra Bebro nacionaliniame parke ir jo apylinkėse. Vietovė Radziluv yra didelėje saloje, kurią supa Visos ir Slučos pelkės prie Slučos ir Kubros upių santakos 27 km nuo Grajevo. Valsčiaus kraštovaizdyje dominuoja žemumos ir žemės ūkio naudmenos, kurios užima beveik 70 % valsčiaus teritorijos, miškai – tai vos 10 %. Radziluvo valsčius turi nepaprastai turtingą istoriją ir jo gyventojai labai rūpinasi tradicijomis ir įpročiais.

 

Istorija
Pirma kartą Radziluvas yra minimas 1444 m. Kadaise tai buvo kunigaikščio miestas ir žemės teismo bei Radziluvo pavieto Visos žemėje, egzistavusio nuo 1548 m. iki III Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. 1466 m. gegužės 9 d. Mazovijos kunigaikštis Konradas III suteikė Radziluvui lokacinę privilegiją, kuri suteikė vietovei kulmo teisę, audinių išbaigimo staklės ir svarstykles, kurių atnešamos pajamos turėjo būti skirti malūno remontui. Kunigaikštis nustatė mokestį - pusę kapos grašių, 3 dalių kviečių ir 6 dalių avižų nuo kiekvieno valako per metus. Jis liepė mokėti vestuvinį mokestį ir atitinkamas sumas, skirtas išpirkti jį iš nelaisvės arba užstatytas kunigaikščio žemes. Jis taip pat įpareigojo miestiečius rūpintis kunigaikščio užtvanka ir malūnu Slučėje.  Žmonės užsiimdavo žemdirbyste ir taip yra iki šiol. 1870 m. Radziluvas prarado miestų teises. Šiuo metu jis yra valsčiaus centras ir jame gyvena 1 201 gyventojų.



Svarbiausi architektūriniai objektai
- Bažnyčia Kamaževe – medinė, vėlyvojo baroko stilius. Išskirtinį dėmesį verta atkreipti į XVIII a. valties formos sakyklą.
- Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia Sluče (lenk. Kościół Narodzenia Najświętszej Maryi Panny)  Trijų navų bažnyčia su keturkampiu bokštu. Išsiskiria neogotikiniu stiliumi su neoromeniškais elementais.
- Rūmai Sluče – 1894 m. pastatytas mūrinis klasicizmo stiliaus dvaras.
- Karių kapas – II pasaulinio karo metu žuvusių karių kapas Radziluvo parapijos kapinėse.
- Vokietijos karių kapinės – I pasaulinio karo metu Sošnės apylinkėse žuvusių karių kapinės su akmeniniu paminklu ir atminimo lenta.
- Rusijos karių kapinės – I pasaulinio karo metu Sošnės apylinkėse žuvusių karių kapinės su akmeniniu paminklu ir atminimo lenta.
- Paminklas Raziluvo žydams, sudegintiems II pasaulinio karo metu.
Įdomios it turistinės vietos



Didžiąją valsčiaus teritorijos dalį užima nepaprastai gražios ir vertingos Bebro nacionalinio parko teritorijos, kas labai skatina vietinio turizmo augimą. Papildomas valsčiaus privalumas yra įdomios turistinės vietovės – pvz. pušynų apsupta Sošnia, kuri yra parko teritorijoje. Netoli jos yra stebėjimo bokštas, iš kurio puikiai matyti Bebro upės vingius, pelkes ir durpynus, kuriančius spalvingus kraštovaizdžius, pakelės kryžius, kuriuos galima sutikti beveik kiekvienoje kryžkelėje. Kai kurie iš jų stovi jau šimtmečius... Jie skiriasi forma, stiliumi ir atlikimo techniką, bet visi sukelia susižavėjimą ir priverčia susimąstyti.
Valsčiaus teritorijoje yra 110 km automobilinis turistinis kelias „Bebro kilpa“ (lenk. Biebrzańska pętla). Šalia jo yra nepaprastai daug stebėjimo bokštų, iš kurių galima žavėtis nuostabiais vaizdais į Bebro pelkes.
Valsčiaus teritorijoje yra ir kiti turistiniai maršrutai: geltonas takas pėstiesiems (ilgis – 64,3 km: Wizna – Burzyn – Okrasin – Mścichy – Biały Grąd – Klimaszewnica – Sośnia – Wólka Piaseczna – Goniądz), tarptautinis maršrutas dviratininkams „R-11“ (Grecja – Macedonia – Słowenia – Słowacja – Polska – Litwa – Estonia – Finlandia – Norwegia), dviračių takas po Visos slėnį (Łoje Awissa – Czachy – Karwowo – (Radziłów) – Borawskie Awissa - Konopki Awissa – Kramarzewo – Dziewięcin – Rydzewo Szlacheckie), baidarių maršrutas Bebro upe, juodas takas pėstiesiems (Mścichy – Biały Grąd), juodas takas pėstiesiems (Sośnia – kelias „Białystok – Ełk“), projektuojamas baidarių maršrutas Visos upe (Wąsosz – Bukowo – Rydzewo Pieniążek – Dziewięcin – Karwowo – Czachy – Łoje-Awissa – Brzostowo).
Turistinę infrastruktūrą kuria agroturizmo sodybos ir kempingai, esantys baidarių maršrute Bebro upe. Kiekvienas, kam patinka atsikelti prieš saulėtekį, privalo pamatyti tą nepaprastą spektaklį – iš miego pabundančią gamtą, švelnias miglas, gervės, išgirsti perkūno oželį ir stebėti garantuotus briedžių pasirodymus. Tie, kurie mėgsta rytinį miegą, gali žavėtis gamtą keliomis valandomis vėliau, kai plėšrūs paukščiai pradeda savo medžioklę.
Radziluv daugumoje išsaugojo savo pirmutinė schemą. Pasikeitė tik gatvių skaičius, kuris didėjo vietovei augant ir daugėjant gyventojų. Valsčiuje buvo išsaugota dalis architektūrinių pastatų ir vertingų istorinių pastatų – pvz. kai kurie istoriniai objektai, kurie buvo naudojami žemdirbystėje – vandens malūnas Karvove, kuris veikia iki šiol.



Reguliarūs renginiai
- Užgavėnės – vienas iš pagrindinių renginių valsčiuje. Jų metu vyksta šventinė eisena aplink pagrindinę aikštę ir „Ziabela“ t. y. natūralaus dydžio lėlių poros nešiojimas ant vežimo rato, kuris primena didiko Jano ir jo žmonos Izabelės, kurie nesusituokus laiku t. y. karnavalo laikotarpyje ir iššvaisčius visą savo turtą linksmybėms, sugadino savo reputaciją bendruomenėje, istoriją. Renginio metu minioje vaikšto ožkos ir gandro kostiumais apsirengę žmonės, o pabaigoje yra deginamos iš šiaudų pagamintos meškos, simbolizuojančios dvasias, kurias reikia išvyti. Radziviluve vykstančių Užgavėnių tradicija yra taip pat šokiai, kurie baigiasi vidurnaktį t. y. Pelėnų trečiadienį.
- Radziluvo dienos – liepos mėn., dvi dienas trunkantis festivalis, kuris yra organizuojamas kartu su parapijos atlaidomis.
- Elniuko maratonas (lenk. Bieg Jelonka) – valsčiaus gyventojams organizuojama sporto šventė, kurios tikslas yra propaguoti sveiką gyvenimo stilių.

 

Kultūra
Valsčiuje veikia ansamblis „Kolorowy Tabor“ (liet. „Spalvingas taboras“), kuris reprezentuoja valsčių apskrityje ir vaivadijoje ir dalyvauja visose valsčiuje vykstančiose šventėse.
Valsčiaus teritorijoje veikia keturi Gaisrininkų savanorių padaliniai (lenk. Ochotnicza Straż Pożarna, OSP) – Radziluve, Klimaševnicėje, Sluče ir Glinkuose. Kiekviename padalinyje yra nauji gaisriniai automobiliai ir speciali įranga. Radziluve prie OSP veikia dvi Jaunuolių gaisrininkų komandos. OSP padaliniai užsiima prevencijos veiksmais, didina vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų žinias apie gaisro pavojų.
Valsčiuje veikia Savivaldybės biblioteka, kurioje yra organizuojami užsiėmimai visų amžių grupėms – pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų ir baigiant pensininkais.