Rajgród
Bendra informacija
Valsčius Raigardas yra šiaurinėje Grajevo apskrities dalyje prie pat Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijų sienos, ribojasi su valsčiais: Prostkai, Kalinovas, Barglavas (lenk. Bargłów Kościelny), Goniondzas ir Grajevas.
Valsčiaus kraštovaizdyje dominuoja laukai, nors ir yra daug miškų (28,37 %), kuriuos prižiūri ir valdo Raigardo girininkija. Pietryčiuose valsčius ribojasi su Bebro nacionalinio parko miškais. Truputi daugiau kaip 6 % valsčiaus paviršiaus užima vandenys – daugumoje tai Raigardo ežeras ir vingiuota upė Ježgnia, kuri prasideda rytinėje ežero įlankoje, teka per Drenstvo ežerą ir baigiasi Raudonųjų pelkių (lenk. Czerwone Bagno) teritorijoje Bebro nacionaliniame parke. Pietinėje įlankoje prasideda Kanalas Kuvasai (lenk. Kanał Kuwasy), kuris su kitais mažesniais kanalais ir melioracijos grioviais sudaro platų paviršinių vandenų tinklą. Raigardo valsčius turi 207,16 km2 teritoriją, jame gyvena apie 5 620 gyventojų, vidutinis gyventojų tankumas yra 27 žmonių/km2. Raigardas – tai žemės ūkio ir turizmo valsčius. Jos teritorijoje dominuoja pieno gamyba ir sodininkystė, taip pat yra ekologiški ūkiai. Raigardo valsčiaus teritoriją noriai lanko poilsio prie vandens telkinių mėgėjai.
Istorija
Raigardo istorija prasideda Viduramžiais. Tuomet prie Raigardo ežero jotvingiai įkūrė gynybinę vietovę Rai, kuri XIII a. viduryje buvo sunaikinta Mazovijos ir Rusijos kariuomenės. Ilgus amžius šis miestas pereidavo „iš rankų į rankas“ – po 1422 m. jis tapo lietuvišku miestu (šiame laikotarpyje jis gavo miesto teises ir jo teritorijoje buvo įkurta parapija), XVI a. pradžioje kunigaikštis Mikalojus Radvila III įtraukė jį į taip vadinamą Radvilų valstybę. 1568 m. Ona Radvilaitė-Kiškienė suteikė Raigardui miesto teises, o po Liublino unijos 1569 m. Raigardas tapo Lenkijos karalystės dalimi. Nuo 1571 m. iki trečiojo Lenkijos padalijimo Raigardas buvo karališkasis miestas. Po trečiojo Lenkijos padalijimo jis tapo Prūsijos dalimi, o po 1807 m. Traktato Tilžėje jis atiteko Rusijai. Po 1863 m. sukilimo dar vadinamo Sausio sukilimu Raigardas parado miestų teises ir atgavo jas tik 1924 m. I pasaulinio karo metu jis buvo sunaikintas po Prūsijos sunkiosios artilerijos atakų. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Raigarde gyveno net 50 % žydų. Tarpukario laikotarpyje jų kiekis sumažėjo iki 30 %, o 1942 m. lapkričio 2 d. likę žydų tautybės gyventojai buvo išvežti iš miesto geto į Bogušus, o po to į Treblinką.
Svarbiausi architektūriniai objektai
- Miesto aikštė – šiuo metu 1000-mečio aikštę (lenk. plac 1000-lecia). Išsaugojo savo pirmutinę trikampio formą, nes iš pat pradžių atsirado arti Raigardo rūmų einančių kelių sankryžoje – vienas kelias ėjo į Mazoviją, o kitas – į Lietuvą). Po II pasaulinio karo aplink aikštę buvo pasodinti medžiai, šiandien aikštę supa XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pastatyti pastatai.
- Šv. Mergelės Marijos gimimo parapijos bažnyčia Raigarde - pastatyta 1906-1912 m., iš raudonų plytų, neogotikinis stilius, trijų navų, su transeptu. Pagrindiniame altoriuje yra XVII a. Raigardo Šventosios Motinos paveikslas, kuris garbinamas kaip stebuklingas. Šoninėse navose – vitražai. Raigardo parapiją 1519 m. įkūrė Mikalojus Radvila.
- Medinė pakelio koplyčia, pastatyta XIX a., yra Raigarde adresu Warszawska g., jos viduje yra XVII a. kryžius su Nukryžiuotojo Jėzaus figūra.
- Koplyčia kapinėse Raigarde priešais bažnyčią buvo pastatyta 1826 m., klasicizmo stilius.
- Dvaras Opartove – pastatytas XIX a. Nedzwiedzkių šeimos, kuriai priklausė Opartovas, ant Raigardo ežero kranto.
- Malūnas Vojduose – Ježgnia upėje, pastatytas 1911 m. Vaclovo Moscickio, kuris buvo paskutinis Vojdų, kuriuose buvo daugiau kaip 100 ha tvenkinių, savininkas.
- Šv. Vojciecho parapijos bažnyčia Ridzeve – pastatyta XIX a 60-ais metais, stačiakampio formos. Bažnyčioje yra senoviniai vargonai.
Įdomios ir turistinės vietos
Nepaprastas šio kampelio grožis daro didelę įtaka turizmo ir kaimo turizmo augimui. Valsčiaus teritorijoje prie Raigardo ir Drenstvo ežerų yra keli poilsio centrai, turintys savo maitinimo infrastruktūrą – pvz. Mokymo ir poilsio centras BGŻ S.A. „Knieja“ (lenk. Ośrodek Szkoleniowo-Wypoczynkowy BGŻ S.A. Knieja) išsiskiriantis aukščiausiu standartu ir siūlantys platų paslaugų asortimentą (veikia ištisus metus). Viešbutis „Zagroda Kuwasy“ Vožnavieše (lenk. Woźnawieś) yra prie pat Bebro nacionalinio parko. Valsčiuje yra daug kitų objektų – kaimo turizmo sodybos ar skautų bazė „Orle Gniazdo“ (miške Okoniovek, esančiame miesto ribose), keli objektais su vasarnamiais prie pat ežerų. Valsčiuje taip pat yra du barai-restoranai ir vienas pakelio baras.
Poledinio periodo Raigardo ežeras, kurio vandenys turi pirmas grynumo kategorijas, yra tipinis 15,1 km2 ploto ir 52 m. maksimalaus gylio vandens telkinys. Raigardo ežero vandenys teka upe Ježgnia ir Kanalu Kuvasy ir patenka į Raudonųjų pelkių (lenk. Czerwone Bagno) draustinį, kuris yra Bebro nacionaliniame parke. Parko artumas daro šį šalies kampelį vieną iš geidžiamiausių poilsio vietų. Dėl daugybės kanalų ir upių Raigardo ežeras yra įtrauktas į vandens maršrutą nuo Olecko iki Augustavo. Gausi augalų įvairovė, ypač nuostabūs pušynai prie pietinio kranto ir pagrindinio vandens telkinio, sudaro specifinį mikroklimatą. Ežero krantuose gyvena daugybė vandens paukščių – kragai, gulbės, kormoranai, žuvėdros ir kelios laukinių ančių rūšys. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, vėgėlės, aukšlės, sykai, seliavos, kuojos, karšiai. Ilga pakrantė (56 km) ir daugybę įlankų skatina buriavimo augimą – vienos atkarpos ilgis yra apie 12 km, dažniausiai čia pučia šiaurės vakarų vejai.
Piliakalnis Raigarde, Raigardo ežero pusiasalyje, kur yra seniausia miesto dalis. Iš pat pradžių tai buvo jotvingių vietovė, po to kunigaikščio miestas, o nuo 1571 m. iki XVIII a. pabaigos Raigardo seniūno dvaras. Šiuo metu iš 15 metrų kalno galima grožėtis miesto ir ežero aplinkų vaizdais. Šalia yra estrada ir miesto pliažas.
Raigarde veikia buriavimo klubas Yacht Club „Arcus“, kuris yra uosto baseino, pritaikyto neįgaliųjų buriuotojų poreikiams, administratorius. Kiekvienais metais yra organizuojamos regatos Dėl mėlynosios Raigardo ežero juostos (lenk. regaty O błękitną wstęgę Jeziora Rajgrodzkiego) ar tarptautinės neįgaliųjų buriuotojų regatos.
Prie vietinės pagrindinės Henriko Senkevičiaus mokyklos (didžiojo rašytojo senelis buvo girininku netoli esančiame kaime Vožnavieše (lenk. Woźnawieś) veikia Buriuotojų klubas „Zefir“. Daugybėje poilsio centrų galima išnuomoti plaukiojimo įrangą.
Gavus lėšų Kaimo zonų vystymo programoje, Raigardo ežero pakrantėje buvo pastatytas promenadas pėstiesiems ir dviratininkams su suolais, apšvietimu, vaizdo punktais ir apželdinimu. Čia miesto gyventojai ir turistai gali grožėtis Raigardo ežero panorama, nuostabiais vaizdais ir nepamirštamais saulėlydžiais. Ši investicija pilnai parodė mūsų valsčiaus privalumus.
Reguliarūs renginiai
- Prakartėlių peržiūra – sausio mėn.
- Vasaros sutikimas – renginys su labdaros aukcionu – birželio mėn.
- Raigardo dienos – liepos mėn.
- Istorikų simpoziumas – liepos mėn.
- Regatos dėl mėlynosios Raigardo ežero juostos (lenk. regaty O błękitną wstęgę Jeziora Rajgrodzkiego) – liepos arba rugpjūčio mėn.
- Neįgaliųjų buriuotojų regatos – liepos arba rugpjūčio mėn.
- Istorinių ir religinių dainų festivalis – lapkričio mėn.
Kultūra
- Prie Raigardo kultūros namų veikia pučiamųjų instrumentų orkestras.
Raigardo valsčiaus teritorijoje veikia trys Savanorių gaisrininkų padaliniai (lenk. OSP): Raigarde – OSP Rajgród, Vožnavieše - OSP Woźnawieś ir Ridzeve - OSP Rydzewo.
Valsčius Raigardas yra šiaurinėje Grajevo apskrities dalyje prie pat Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijų sienos, ribojasi su valsčiais: Prostkai, Kalinovas, Barglavas (lenk. Bargłów Kościelny), Goniondzas ir Grajevas.
Valsčiaus kraštovaizdyje dominuoja laukai, nors ir yra daug miškų (28,37 %), kuriuos prižiūri ir valdo Raigardo girininkija. Pietryčiuose valsčius ribojasi su Bebro nacionalinio parko miškais. Truputi daugiau kaip 6 % valsčiaus paviršiaus užima vandenys – daugumoje tai Raigardo ežeras ir vingiuota upė Ježgnia, kuri prasideda rytinėje ežero įlankoje, teka per Drenstvo ežerą ir baigiasi Raudonųjų pelkių (lenk. Czerwone Bagno) teritorijoje Bebro nacionaliniame parke. Pietinėje įlankoje prasideda Kanalas Kuvasai (lenk. Kanał Kuwasy), kuris su kitais mažesniais kanalais ir melioracijos grioviais sudaro platų paviršinių vandenų tinklą. Raigardo valsčius turi 207,16 km2 teritoriją, jame gyvena apie 5 620 gyventojų, vidutinis gyventojų tankumas yra 27 žmonių/km2. Raigardas – tai žemės ūkio ir turizmo valsčius. Jos teritorijoje dominuoja pieno gamyba ir sodininkystė, taip pat yra ekologiški ūkiai. Raigardo valsčiaus teritoriją noriai lanko poilsio prie vandens telkinių mėgėjai.
Istorija
Raigardo istorija prasideda Viduramžiais. Tuomet prie Raigardo ežero jotvingiai įkūrė gynybinę vietovę Rai, kuri XIII a. viduryje buvo sunaikinta Mazovijos ir Rusijos kariuomenės. Ilgus amžius šis miestas pereidavo „iš rankų į rankas“ – po 1422 m. jis tapo lietuvišku miestu (šiame laikotarpyje jis gavo miesto teises ir jo teritorijoje buvo įkurta parapija), XVI a. pradžioje kunigaikštis Mikalojus Radvila III įtraukė jį į taip vadinamą Radvilų valstybę. 1568 m. Ona Radvilaitė-Kiškienė suteikė Raigardui miesto teises, o po Liublino unijos 1569 m. Raigardas tapo Lenkijos karalystės dalimi. Nuo 1571 m. iki trečiojo Lenkijos padalijimo Raigardas buvo karališkasis miestas. Po trečiojo Lenkijos padalijimo jis tapo Prūsijos dalimi, o po 1807 m. Traktato Tilžėje jis atiteko Rusijai. Po 1863 m. sukilimo dar vadinamo Sausio sukilimu Raigardas parado miestų teises ir atgavo jas tik 1924 m. I pasaulinio karo metu jis buvo sunaikintas po Prūsijos sunkiosios artilerijos atakų. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Raigarde gyveno net 50 % žydų. Tarpukario laikotarpyje jų kiekis sumažėjo iki 30 %, o 1942 m. lapkričio 2 d. likę žydų tautybės gyventojai buvo išvežti iš miesto geto į Bogušus, o po to į Treblinką.
Svarbiausi architektūriniai objektai
- Miesto aikštė – šiuo metu 1000-mečio aikštę (lenk. plac 1000-lecia). Išsaugojo savo pirmutinę trikampio formą, nes iš pat pradžių atsirado arti Raigardo rūmų einančių kelių sankryžoje – vienas kelias ėjo į Mazoviją, o kitas – į Lietuvą). Po II pasaulinio karo aplink aikštę buvo pasodinti medžiai, šiandien aikštę supa XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pastatyti pastatai.
- Šv. Mergelės Marijos gimimo parapijos bažnyčia Raigarde - pastatyta 1906-1912 m., iš raudonų plytų, neogotikinis stilius, trijų navų, su transeptu. Pagrindiniame altoriuje yra XVII a. Raigardo Šventosios Motinos paveikslas, kuris garbinamas kaip stebuklingas. Šoninėse navose – vitražai. Raigardo parapiją 1519 m. įkūrė Mikalojus Radvila.
- Medinė pakelio koplyčia, pastatyta XIX a., yra Raigarde adresu Warszawska g., jos viduje yra XVII a. kryžius su Nukryžiuotojo Jėzaus figūra.
- Koplyčia kapinėse Raigarde priešais bažnyčią buvo pastatyta 1826 m., klasicizmo stilius.
- Dvaras Opartove – pastatytas XIX a. Nedzwiedzkių šeimos, kuriai priklausė Opartovas, ant Raigardo ežero kranto.
- Malūnas Vojduose – Ježgnia upėje, pastatytas 1911 m. Vaclovo Moscickio, kuris buvo paskutinis Vojdų, kuriuose buvo daugiau kaip 100 ha tvenkinių, savininkas.
- Šv. Vojciecho parapijos bažnyčia Ridzeve – pastatyta XIX a 60-ais metais, stačiakampio formos. Bažnyčioje yra senoviniai vargonai.
Įdomios ir turistinės vietos
Nepaprastas šio kampelio grožis daro didelę įtaka turizmo ir kaimo turizmo augimui. Valsčiaus teritorijoje prie Raigardo ir Drenstvo ežerų yra keli poilsio centrai, turintys savo maitinimo infrastruktūrą – pvz. Mokymo ir poilsio centras BGŻ S.A. „Knieja“ (lenk. Ośrodek Szkoleniowo-Wypoczynkowy BGŻ S.A. Knieja) išsiskiriantis aukščiausiu standartu ir siūlantys platų paslaugų asortimentą (veikia ištisus metus). Viešbutis „Zagroda Kuwasy“ Vožnavieše (lenk. Woźnawieś) yra prie pat Bebro nacionalinio parko. Valsčiuje yra daug kitų objektų – kaimo turizmo sodybos ar skautų bazė „Orle Gniazdo“ (miške Okoniovek, esančiame miesto ribose), keli objektais su vasarnamiais prie pat ežerų. Valsčiuje taip pat yra du barai-restoranai ir vienas pakelio baras.
Poledinio periodo Raigardo ežeras, kurio vandenys turi pirmas grynumo kategorijas, yra tipinis 15,1 km2 ploto ir 52 m. maksimalaus gylio vandens telkinys. Raigardo ežero vandenys teka upe Ježgnia ir Kanalu Kuvasy ir patenka į Raudonųjų pelkių (lenk. Czerwone Bagno) draustinį, kuris yra Bebro nacionaliniame parke. Parko artumas daro šį šalies kampelį vieną iš geidžiamiausių poilsio vietų. Dėl daugybės kanalų ir upių Raigardo ežeras yra įtrauktas į vandens maršrutą nuo Olecko iki Augustavo. Gausi augalų įvairovė, ypač nuostabūs pušynai prie pietinio kranto ir pagrindinio vandens telkinio, sudaro specifinį mikroklimatą. Ežero krantuose gyvena daugybė vandens paukščių – kragai, gulbės, kormoranai, žuvėdros ir kelios laukinių ančių rūšys. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, vėgėlės, aukšlės, sykai, seliavos, kuojos, karšiai. Ilga pakrantė (56 km) ir daugybę įlankų skatina buriavimo augimą – vienos atkarpos ilgis yra apie 12 km, dažniausiai čia pučia šiaurės vakarų vejai.
Piliakalnis Raigarde, Raigardo ežero pusiasalyje, kur yra seniausia miesto dalis. Iš pat pradžių tai buvo jotvingių vietovė, po to kunigaikščio miestas, o nuo 1571 m. iki XVIII a. pabaigos Raigardo seniūno dvaras. Šiuo metu iš 15 metrų kalno galima grožėtis miesto ir ežero aplinkų vaizdais. Šalia yra estrada ir miesto pliažas.
Raigarde veikia buriavimo klubas Yacht Club „Arcus“, kuris yra uosto baseino, pritaikyto neįgaliųjų buriuotojų poreikiams, administratorius. Kiekvienais metais yra organizuojamos regatos Dėl mėlynosios Raigardo ežero juostos (lenk. regaty O błękitną wstęgę Jeziora Rajgrodzkiego) ar tarptautinės neįgaliųjų buriuotojų regatos.
Prie vietinės pagrindinės Henriko Senkevičiaus mokyklos (didžiojo rašytojo senelis buvo girininku netoli esančiame kaime Vožnavieše (lenk. Woźnawieś) veikia Buriuotojų klubas „Zefir“. Daugybėje poilsio centrų galima išnuomoti plaukiojimo įrangą.
Gavus lėšų Kaimo zonų vystymo programoje, Raigardo ežero pakrantėje buvo pastatytas promenadas pėstiesiems ir dviratininkams su suolais, apšvietimu, vaizdo punktais ir apželdinimu. Čia miesto gyventojai ir turistai gali grožėtis Raigardo ežero panorama, nuostabiais vaizdais ir nepamirštamais saulėlydžiais. Ši investicija pilnai parodė mūsų valsčiaus privalumus.
Reguliarūs renginiai
- Prakartėlių peržiūra – sausio mėn.
- Vasaros sutikimas – renginys su labdaros aukcionu – birželio mėn.
- Raigardo dienos – liepos mėn.
- Istorikų simpoziumas – liepos mėn.
- Regatos dėl mėlynosios Raigardo ežero juostos (lenk. regaty O błękitną wstęgę Jeziora Rajgrodzkiego) – liepos arba rugpjūčio mėn.
- Neįgaliųjų buriuotojų regatos – liepos arba rugpjūčio mėn.
- Istorinių ir religinių dainų festivalis – lapkričio mėn.
Kultūra
- Prie Raigardo kultūros namų veikia pučiamųjų instrumentų orkestras.
Raigardo valsčiaus teritorijoje veikia trys Savanorių gaisrininkų padaliniai (lenk. OSP): Raigarde – OSP Rajgród, Vožnavieše - OSP Woźnawieś ir Ridzeve - OSP Rydzewo.
