Suchowola
Suchowola gyventojai didžiuojasi savo valsčiaus sostinės padėtimi. Apie tai liudija daugelis atliktų geografinių matavimų, pagal kuriuos miestelis yra pačiame Europos centre, o tai XVIII a. jau buvo ištyręs karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio astrologas Szymon Antoni Sobierajski. Pagal jo atliktus matavimus, susilietimo taškas, kuriame susikerta skersai ir išilgai Europos kontinentą kertančios linijos, yra būtent Suchowola turgus.
Suchowola turi kelis šimtus metų siekiančias tradicijas – gyvenvietė susikūrė XVI a., o jau šimtą metų vėliau buvo svarbus prekybos centras (turėjo privilegiją organizuoti šešis turgus per metus, ir taip išliko iki šių laikų), o 1777 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė jai miesto teises. Iki šiandien galima grožėtis XVIII a. urbanistiniu miesto kompleksu.
Suchowola valsčius yra nepakartojamoje Bebros krašto apsuptyje. Daugiau nei 12% jos teritorijos (tai daugiau nei 3 tūkst. ha) užima Bebros nacionalinis parkas su laukine, neužteršta gamta bei parko apsaugine zona, apimančia Bebros pelkių, miškų ir pievų juostas. Čia Europos mastu yra unikalios aukštapelkės ir žemapelkės, nepaprastai vertinga pelkių, durpynų ir miško augalija, turtingas gyvūnų ir paukščių pasaulis. Valsčiaus gamtines vertybes praturtina du čia esantys gamtos paminklai: didžiuliai rieduliai Grodzisk ir Czerwonka kaimuose. Bebra nustato šiaurinę valsčiaus ribą, Suchowola vandens „arterija“ yra Brzozówka upė ir jos intakai: Olszanka ir Zgierszczyzna.
Daugelis besilankančių užsuka į kunigo Jerzy Popiełuszko atminimo namus Suchowola bei Okopy – kunigo gimimo vietą. Verta atkreipti dėmesį į kitus kultūros paveldo paminklus, esančius valsčiaus teritorijoje, t. y. XX a. pradžios medinį olandiško tipo vėjo malūną (Grodzisk), XIX a. medinius kaimo pastatus (Dubasiewskie Kolonie), Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kompleksą bei XIX a. parapijos namą, 1900 m. olandiško tipo vėjo malūną (Suchowola), dvaro komplekso liekanas (Trzyrzecze).
Suchowola – tai tipiškas žemdirbyste besiverčiantis valsčius. Daugiau nei 70% ploto – dirbama žemė, o tai žymiai viršija Palenkės vaivadijos vidurkį. Bebros ir Brzozówka upių slėnyje, ekologiškai švariose pievose ganomos melžiamos karvės, iš kurių pieno vietinės šeimininkės gamina tradicinius sūrius. Regioninių delikatesų galima paskanauti kaimo turizmo sodybose ir prekyvietėse. Pasiūloje rasite klasikinius Palenkės patiekalus ir gaminius, pasižyminčius multikultūrinėmis šaknimis: Paweło Andrako konditerijos įmonės šakotis, Piligrimų namo, kuriuo rūpinasi Elżbieta Muchla, totorių virtuvės patiekalai.
Suchowola turi kelis šimtus metų siekiančias tradicijas – gyvenvietė susikūrė XVI a., o jau šimtą metų vėliau buvo svarbus prekybos centras (turėjo privilegiją organizuoti šešis turgus per metus, ir taip išliko iki šių laikų), o 1777 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė jai miesto teises. Iki šiandien galima grožėtis XVIII a. urbanistiniu miesto kompleksu.
Suchowola valsčius yra nepakartojamoje Bebros krašto apsuptyje. Daugiau nei 12% jos teritorijos (tai daugiau nei 3 tūkst. ha) užima Bebros nacionalinis parkas su laukine, neužteršta gamta bei parko apsaugine zona, apimančia Bebros pelkių, miškų ir pievų juostas. Čia Europos mastu yra unikalios aukštapelkės ir žemapelkės, nepaprastai vertinga pelkių, durpynų ir miško augalija, turtingas gyvūnų ir paukščių pasaulis. Valsčiaus gamtines vertybes praturtina du čia esantys gamtos paminklai: didžiuliai rieduliai Grodzisk ir Czerwonka kaimuose. Bebra nustato šiaurinę valsčiaus ribą, Suchowola vandens „arterija“ yra Brzozówka upė ir jos intakai: Olszanka ir Zgierszczyzna.
Daugelis besilankančių užsuka į kunigo Jerzy Popiełuszko atminimo namus Suchowola bei Okopy – kunigo gimimo vietą. Verta atkreipti dėmesį į kitus kultūros paveldo paminklus, esančius valsčiaus teritorijoje, t. y. XX a. pradžios medinį olandiško tipo vėjo malūną (Grodzisk), XIX a. medinius kaimo pastatus (Dubasiewskie Kolonie), Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kompleksą bei XIX a. parapijos namą, 1900 m. olandiško tipo vėjo malūną (Suchowola), dvaro komplekso liekanas (Trzyrzecze).
Suchowola – tai tipiškas žemdirbyste besiverčiantis valsčius. Daugiau nei 70% ploto – dirbama žemė, o tai žymiai viršija Palenkės vaivadijos vidurkį. Bebros ir Brzozówka upių slėnyje, ekologiškai švariose pievose ganomos melžiamos karvės, iš kurių pieno vietinės šeimininkės gamina tradicinius sūrius. Regioninių delikatesų galima paskanauti kaimo turizmo sodybose ir prekyvietėse. Pasiūloje rasite klasikinius Palenkės patiekalus ir gaminius, pasižyminčius multikultūrinėmis šaknimis: Paweło Andrako konditerijos įmonės šakotis, Piligrimų namo, kuriuo rūpinasi Elżbieta Muchla, totorių virtuvės patiekalai.
