Trzcianne
Trzcianne valsčius orientuojasi į gamtą ir ekologiją, nes gamta jam nepagailėjo savo vertybių. Valsčius yra tarp Bebros ir Narvės upių, Bebros nacionalinio parko širdyje, ir daugiau nei pusė jo teritorijos saugoma pagal programą Natura 2000. Tai teritorija, turinti didžiulį istorinį, kultūrinį palikimą, vis dar gyvą papročiuose ir kulinarijos tradicijose. Pirmųjų gyventojų pėdsakai (Niewiarowo piliakalnis) siekia XIII a., o Trzcianne parapija turi daugiau nei 500 metų.
Trzcianne dažnai vadinamas „Bebros perlu“, nes čia galima žavėtis žemutinės Bebros gamtos vertybių grožiu: pelkėtais plotais, durpynais, alksnynais. Daugiau nei 20% valsčiaus teritorijos užima puikūs pušynai ir eglynai bei beržynai. Tai rojus turistams ir gamtininkams, ypač ornitologams. Aptiksime čia briedį, bebrą ar net vilką, bet didžiausias šios teritorijos turtas – paukščiai, kurie čia turi perėjimo vietas, ir tie, kurie Bebros slėnyje sustoja pailsėti skrisdami iš Sibiro į Afriką. Tarp jų yra išties ornitologų susižavėjimą keliantys paukščiai, tarp kitko, didysis erelis rėksnys – labiausiai nykstančių Europos erelių rūšis. Paskutinės šios paukščio rūšies perėjimo vietos Vidurio Europoje būtent yra čia – Bebros slėnyje, Trzcianne valsčiaus teritorijoje. Be to, yra mažasis erelis rėksnys, jūrinis erelis, gaidukas, griciukas, tetervinas, pilkoji gervė, juodasis gandras, juodkrūtis bėgikas, didysis apuokas. Platūs pelkėtų Bebros pievų plotai – tai didžiausios Lenkijoje saugomos pelkių teritorijos. Čia randa prieglobstį nykstančios paukščių rūšys, įrašytos į Europos specialiosios priežiūros rūšių sąrašą. Ryšio su gamta valsčiuje simboliu tapo meldinė nendrinukė, nedidelis paukštelis, Bebros turtas, kurį, kaip tvirtina gamtininkai, paprasčiau išgirsti nei pamatyti. Meldinė nendrinukė tai tikra retenybė tarp paukščių. Dar XIX a. labai populiari, dabar tai labiausiai nykstanti rūšis tarp migruojančių žvirblinių paukščių Europoje. Meldinės nendrinukės ateitis priklauso nuo sąlygų, kokiomis gyvens Bebros slėnyje, nes tai, šalia Baltarusijos ir Ukrainos pelkėtų plotų, vienintelė vieta pasaulyje, kur galima aptikti šį paukštį.
Turistams siūloma keliasdešimt kilometrų turizmo takų. Galima rinktis plaukimą baidarėmis Bebros upe, pripažinta labiausiai vaizdinga baidarių trasa Lenkijoje, jodinėjimą, pasivažinėjimą dviračiu ar pasivaikščiojimą. Kaimo turizmo sodybų pasiūloje yra pasivažinėjimas brikele.
Trzcianne valsčius turi ypač palankias gamtines sąlygas tradiciniam ir ekologiniam ūkininkavimui. Produktai iš šių ūkių yra skanūs ir sveiki. Skanios žuvys iš ekologiškai švarios Bebros upės, vaistažolės iš Bebros pievų, žvėriena ir miško gėrybės: avietės, gervuogės, mėlynės, grybai, taip pat vaisiai iš kai kurių Trzcianne kaimelių, prie namų išlikusių sodų, ir tradiciniai pieno produktai yra kulinarinės patirties šaltinis, kurios pasisemia turistas šiose puikiai tvarkomose kaimo turizmo sodybose: Szorce, Gieczyn, Gugny, Chojnów, Laskowiec, Budy, Nowa Wieś ir Zucielec. Tradicinė regioninė virtuvė: naminė mėsa, žuvys iš Bebros, žvėrienos ir grybų galima paskanauti stilingoje prie „Caro plento“ (lenk. „Carska szosa“) esančioje Dwór Dobarz užeigoje.
Trzcianne dažnai vadinamas „Bebros perlu“, nes čia galima žavėtis žemutinės Bebros gamtos vertybių grožiu: pelkėtais plotais, durpynais, alksnynais. Daugiau nei 20% valsčiaus teritorijos užima puikūs pušynai ir eglynai bei beržynai. Tai rojus turistams ir gamtininkams, ypač ornitologams. Aptiksime čia briedį, bebrą ar net vilką, bet didžiausias šios teritorijos turtas – paukščiai, kurie čia turi perėjimo vietas, ir tie, kurie Bebros slėnyje sustoja pailsėti skrisdami iš Sibiro į Afriką. Tarp jų yra išties ornitologų susižavėjimą keliantys paukščiai, tarp kitko, didysis erelis rėksnys – labiausiai nykstančių Europos erelių rūšis. Paskutinės šios paukščio rūšies perėjimo vietos Vidurio Europoje būtent yra čia – Bebros slėnyje, Trzcianne valsčiaus teritorijoje. Be to, yra mažasis erelis rėksnys, jūrinis erelis, gaidukas, griciukas, tetervinas, pilkoji gervė, juodasis gandras, juodkrūtis bėgikas, didysis apuokas. Platūs pelkėtų Bebros pievų plotai – tai didžiausios Lenkijoje saugomos pelkių teritorijos. Čia randa prieglobstį nykstančios paukščių rūšys, įrašytos į Europos specialiosios priežiūros rūšių sąrašą. Ryšio su gamta valsčiuje simboliu tapo meldinė nendrinukė, nedidelis paukštelis, Bebros turtas, kurį, kaip tvirtina gamtininkai, paprasčiau išgirsti nei pamatyti. Meldinė nendrinukė tai tikra retenybė tarp paukščių. Dar XIX a. labai populiari, dabar tai labiausiai nykstanti rūšis tarp migruojančių žvirblinių paukščių Europoje. Meldinės nendrinukės ateitis priklauso nuo sąlygų, kokiomis gyvens Bebros slėnyje, nes tai, šalia Baltarusijos ir Ukrainos pelkėtų plotų, vienintelė vieta pasaulyje, kur galima aptikti šį paukštį.
Turistams siūloma keliasdešimt kilometrų turizmo takų. Galima rinktis plaukimą baidarėmis Bebros upe, pripažinta labiausiai vaizdinga baidarių trasa Lenkijoje, jodinėjimą, pasivažinėjimą dviračiu ar pasivaikščiojimą. Kaimo turizmo sodybų pasiūloje yra pasivažinėjimas brikele.
Trzcianne valsčius turi ypač palankias gamtines sąlygas tradiciniam ir ekologiniam ūkininkavimui. Produktai iš šių ūkių yra skanūs ir sveiki. Skanios žuvys iš ekologiškai švarios Bebros upės, vaistažolės iš Bebros pievų, žvėriena ir miško gėrybės: avietės, gervuogės, mėlynės, grybai, taip pat vaisiai iš kai kurių Trzcianne kaimelių, prie namų išlikusių sodų, ir tradiciniai pieno produktai yra kulinarinės patirties šaltinis, kurios pasisemia turistas šiose puikiai tvarkomose kaimo turizmo sodybose: Szorce, Gieczyn, Gugny, Chojnów, Laskowiec, Budy, Nowa Wieś ir Zucielec. Tradicinė regioninė virtuvė: naminė mėsa, žuvys iš Bebros, žvėrienos ir grybų galima paskanauti stilingoje prie „Caro plento“ (lenk. „Carska szosa“) esančioje Dwór Dobarz užeigoje.
