Virtualus pasivaikščiojimas

Bargłów Kościelny valsčius yra ties sumodernizuota, svarbia baidarių trasa Nr. 61 – trumpiausiu Vidurio Lenkijos ir Lietuvos bei Baltijos šalių sujungimu. Kraštovaizdį paįvairina miškų kompleksai bei upės ir ežerai.

Valsčiaus privalumai: įdomi istorija, vertingi paminklai, viena iš svarbiausių Marijos šventovių, kultūros ir kulinarijos paveldo turtingumas ir, žinoma, gamtinės vertybės. Dąbrowa Białostocka (prieš karą Dąbrowa Grodzieńska) yra prie kelio, jungiančio Balstogę su Augustavu ir Suvalkais, „Lenkijos žaliųjų plaučių“ teritorijoje, Bebros nacionalinio parko apsauginėje zonoje, tarp spalvingų moreninių masyvų.

Goniądz – tai mažas miestelis prie Bebros, Palenkės vaivadijos centre. Gražus, kupinas kerinčių kampelių ir visiškai neatrastas. Yra ant aukšto šlaito, nuo kurio atsiveria nuostabi Bebros baseino panorama. Įsikūręs tiksliai pelkėtos teritorijos centre ir yra puikus taškas išvykoms į aplinkinę laukinę gamtą.

Tarp spalvingų Knyszyn girios pakraščio kalvų, vakarinėje aukštumoje, priklausančioje Bebros kraštui, yra Janów valsčius. Kaip ir dauguma prie Bebros esančių valsčių, Janów kažkada turėjo miesto teises.

„Mūsų Amazonija“ – taip apie savo upę ir jos apylinkes kalba Jaświły valsčiaus gyventojai. Yra Bebros vidurupyje ir prie jos intako Brzozówka, su Bebra susijusi gamtiniu ir istoriniu atžvilgiu. Šiaurinę valčiaus dalį užima Bebros slėnis su plačiais, pelkėtais plotais, besitęsiančiais iki Woźnawieś prie Rajgród. Čia yra natūraliausi durpynų kompleksai visoje Vidurio Europoje. Nuo 1993 m. čia Bebros nacionalinio parko teritorija.

Į rytus nuo Bebros intako – Brzozówka upės yra Korycin kraštas. Nuo amžių čia susidurdavo Mazovijos, Rusios ir Lietuvos naujakurių keliai, ir tai iki šiol matoma kultūros pavelde. Jie užimdavo pelkes, kirto girias, išstumdavo jotvingius – pirmykščius šių žemių gyventojus.

Vieną trečiąją valsčiaus teritorijos užima Bebros nacionalinis parkas, kuriame prieglobstį rado briedis, gausi bebrų, ūdrų, vilkų populiacija, šioje teritorijoje taip pat peri 160 rūšių pelkių, vandenų ir miško paukščių. Kartu su paukščiais, kurie lanko Bebros kraštą, ornitologai suskaičiavo 257 paukščių rūšis, tarp kurių 21 rūšis yra nykstanti, įrašyta į „Raudonąją knygą“.

Bebros nacionalinio parko ir Knišino girios apsauginėje zonoje yra Mońki valsčius. Dėl savo padėties atveria turistams kelią į žemutinės Bebros slėnį ir vieną turtingiausių pelkėtų teritorijų Europoje. Valsčius vadinamas dar „Vartais į Bebrą“, kuri teka vos keliolika kilometrų nuo Mońki.

Tarp susipynusių krūmynų, pelkėtų plotų savitumo, Talki vietovėje išteka viena gražiausių vingiuotų Lenkijos upių – Bebra. Jos šaltiniai yra Nowy Dwór valsčiuje, Wzgórza Sokólskie apylinkėje, iš čia išteka į šiaurę, o po to pasuka į vakarus, įteka į platų senslėnį ir vėliau į Bebros slėnį.

Suchowola gyventojai didžiuojasi savo valsčiaus sostinės padėtimi. Apie tai liudija daugelis atliktų geografinių matavimų, pagal kuriuos miestelis yra pačiame Europos centre, o tai XVIII a. jau buvo ištyręs karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio astrologas Szymon Antoni Sobierajski.

Dabartinio Sztabin valsčiaus teritorijoje seniau gyveno jotvingiai. 1506 m. karalius Aleksandras Jogailaitis dalį šių žemių perdavė Chreptavičių giminei, kurie gyvenvietę pavadino Osinki. 1760 m. Joakimas Chreptavičius, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kancleris, išskyrė trikampio formos vietą turgui ir gatvių tinklą bei gyvenvietės pavadinimą pakeitė į Sztabin.

Trzcianne valsčius orientuojasi į gamtą ir ekologiją, nes gamta jam nepagailėjo savo vertybių. Valsčius yra tarp Bebros ir Narvės upių, Bebros nacionalinio parko širdyje, ir daugiau nei pusė jo teritorijos saugoma pagal programą Natura 2000. Tai teritorija, turinti didžiulį istorinį, kultūrinį palikimą, vis dar gyvą papročiuose ir kulinarijos tradicijose.