Korycin
Į rytus nuo Bebros intako – Brzozówka upės yra Korycin kraštas. Nuo amžių čia susidurdavo Mazovijos, Rusios ir Lietuvos naujakurių keliai, ir tai iki šiol matoma kultūros pavelde. Jie užimdavo pelkes, kirto girias, išstumdavo jotvingius – pirmykščius šių žemių gyventojus. Šiandien jų pėdsakų galime ieškoti vietovių pavadinimuose: Kumiała, Skindzierz. Prie iš pelkių ištekančio šaltinio, kuris laikomas šventu, įkurta gyvenvietė Kumiała – Dąbrowa, vėliau pavadinta Korycin. XVII a. ši gyvenvietė klestėjo – karalius Michał Korybut Wiśniowiecki jai suteikė miesto teises. Šis kraštas dėl savo padėties prie svarbių transporto koridorių iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus patyrė karo sumaištis. Karų su Švedija metu prie Kumiałka upės įvyko didelis mūšis, kurį Sienkiewicz aprašė knygoje „Potop“ (liet. „Tvanas“). Svetimų kariuomenių, kuriose kovojo samdyti šveicarai, pasirodymo rezultatas, kaip sako legenda – Kumiała dvarelio gyventojams perduotas brandinamų sūrių receptas. Šiandien Korycin sūris „Swojski“ – tai pagrindinis Korycin produktas.
Geros kokybės pieną nesunku gauti valsčiuje, kuris turi ypatingas natūralias sąlygas, yra „Lenkijos žaliųjų plaučių“ teritorijoje, valsčiuje, kuris gavo „Lenkijos ekologijos lyderio“ titulą. Tai vienas iš pirmųjų valsčių Lenkijoje, išsprendęs kaimo buitinių nuotekų problemą. Korycin – tai tipiškas žemės ūkį plėtojantis valsčius, sumaniai išnaudojantis turimas sąlygas žemės ūkiui ir gamtines vertybes organizuotiems šeimos ūkiams tvarkyti, didžia dalimi gaminantiems pieną arba auginantiems braškes. Gyventojai sugeba garsinti savo produktus kasmet organizuojamame dviejų dienų renginyje „Lenkijos braškės dienos“ „Pieno pusmaratonio“ metu, kuris pritraukia dalyvius ne tik iš Lenkijos (pagrindinis prizas – karvė), ir didžiojoje regioninio maisto šventėje „Sūrio šventė“.
Ypač patraukli vieta turistams ir investuotojams, kurie norėtų investuoti
į viešbučių, maitinimo paslaugas teikiančią ar poilsio ir sporto bazę, yra upės salpa ir šalia jos esanti plati teritorija. Nepaliesta gamta galima grožėtis važiuojant Korycin – Suchowola ir Korycin – Janów dviračių takais bei einant Kumiałka – Bebra pėsčiųjų taku. Valsčiaus kultūros paveldas išliko tik maža dalimi, ypač kaimo medinėje architektūroje. Į paminklų registrą yra įrašyti mediniai Aulakowszczyzna, Szaciłówka, Wojtachy kaimuose esantys olandiško ir lenkiško tipo vėjo malūnai, vandens malūnas Romaszkówka kaime, taip pat Korycino urbanistinė sistema. Turistus ir piligrimus sudomins XIX a. neogotikos stiliaus bažnyčia su 55 m aukščio bokštu, iškylančiu virš kalvotos teritorijos. Šioje bažnyčioje yra stebuklingas Korycino Dievo Motinos paveikslas. Zabiele kaime yra įdomus gamtos paminklas – didžiausias Palenkėje gigantiškas riedulys.
Geros kokybės pieną nesunku gauti valsčiuje, kuris turi ypatingas natūralias sąlygas, yra „Lenkijos žaliųjų plaučių“ teritorijoje, valsčiuje, kuris gavo „Lenkijos ekologijos lyderio“ titulą. Tai vienas iš pirmųjų valsčių Lenkijoje, išsprendęs kaimo buitinių nuotekų problemą. Korycin – tai tipiškas žemės ūkį plėtojantis valsčius, sumaniai išnaudojantis turimas sąlygas žemės ūkiui ir gamtines vertybes organizuotiems šeimos ūkiams tvarkyti, didžia dalimi gaminantiems pieną arba auginantiems braškes. Gyventojai sugeba garsinti savo produktus kasmet organizuojamame dviejų dienų renginyje „Lenkijos braškės dienos“ „Pieno pusmaratonio“ metu, kuris pritraukia dalyvius ne tik iš Lenkijos (pagrindinis prizas – karvė), ir didžiojoje regioninio maisto šventėje „Sūrio šventė“.
Ypač patraukli vieta turistams ir investuotojams, kurie norėtų investuoti
į viešbučių, maitinimo paslaugas teikiančią ar poilsio ir sporto bazę, yra upės salpa ir šalia jos esanti plati teritorija. Nepaliesta gamta galima grožėtis važiuojant Korycin – Suchowola ir Korycin – Janów dviračių takais bei einant Kumiałka – Bebra pėsčiųjų taku. Valsčiaus kultūros paveldas išliko tik maža dalimi, ypač kaimo medinėje architektūroje. Į paminklų registrą yra įrašyti mediniai Aulakowszczyzna, Szaciłówka, Wojtachy kaimuose esantys olandiško ir lenkiško tipo vėjo malūnai, vandens malūnas Romaszkówka kaime, taip pat Korycino urbanistinė sistema. Turistus ir piligrimus sudomins XIX a. neogotikos stiliaus bažnyčia su 55 m aukščio bokštu, iškylančiu virš kalvotos teritorijos. Šioje bažnyčioje yra stebuklingas Korycino Dievo Motinos paveikslas. Zabiele kaime yra įdomus gamtos paminklas – didžiausias Palenkėje gigantiškas riedulys.
