Nowy Dwór
Tarp susipynusių krūmynų, pelkėtų plotų savitumo, Talki vietovėje išteka viena gražiausių vingiuotų Lenkijos upių – Bebra. Jos šaltiniai yra Nowy Dwór valsčiuje, Wzgórza Sokólskie apylinkėje, iš čia išteka į šiaurę, o po to pasuka į vakarus, įteka į platų senslėnį ir vėliau į Bebros slėnį. Nowy Dwór valsčius yra Bebros nacionalinio parko apsauginėje zonoje, šiaurės rytų Sokółka apskrities pakraštyje. Čia yra daug gamtinių ir kraštovaizdžio vertybių. Išskyrus Bebrą, per šią apskritį teka upės Sidra ir Nurka. Bobra Wielka vietovėje yra didžiuliai, keliolikos hektarų plotą užimantys žuvų tvenkiniai.
Valsčiaus buveinė yra tarp upių Sidra ir Bebra esantis Nowy Dwór. Valsčius ribojasi su Baltarusija, o vos keliolika kilometrų nuo Nowy Dwór yra Gardinas, kadangi ši senosios Gardino apskrities, o vėliau rytinės Juodosios Rusios teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Nowy Dwór, XVI a. vadintas Biały Dwór, tai kelių šimtų metų istoriją, siekiančią XV a., ir turtingą kultūros paveldą turintis miestelis. Panašiai kaip daugelis Bebros aukštupio ir vidurupio valsčių, Nowy Dwór susikūrė trijų kultūrų, etninių ir religinių grupių sandūroje. Įkurtas pietinėje senųjų jotvingių žemių dalyje, kurias XV a. užėmė naujakuriai, atvykę iš Mazovijos, Lietuvos ir Juodosios Rusios. Pirmiausia čia buvo ekonomijos dvaras, pastatytas šalia Bebros esančioje Nowodworska girios, išskirtos iš kolonizuotų Gardino girios miškų, juostoje. Nowodworski kraštas (Nowodworska žemė) ėjo iš rankų į rankas, priklausė, tarp kitko, ir Sapiegoms. 1536 m. šią žemę už 1000 Vengrijos florinų nupirko karalienė Bona. Taip nurodo istoriniai šaltiniai. Būtent jos reformų dėka prasidėjo miesto plėtra.
Nowy Dwór yra Bebros aukštupyje. Jis turėjo iš rytų pusės saugoti perkėlą per upę. XVI a. pabaigoje gyvenvietė gavo Magdeburgo miesto teises. Per kitus amžius miestas greitai plėtėsi, XIX a. buvo netgi Apskrities teismo buveinė. Vėlesniais metais per miestą nutiesta geležinkelio linija iš Gardino į Augustavą. Pireš I pasaulinį karą ir tarpukario laikotarpiu Nowy Dwór garsėjo arklių turgumis ir žemdirbyste. Nowy Dwór miesto teises prarado 1934 m. Dabar tai valsčiaus kaimas. Iki šių dienų išliko tradicinis XVII a. gatvių išdėstymas ir istorinis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kompleksas, o pačiame Nowy Dwór ir aplinkiniuose kaimuose (Bieniowce, Bobra Wielka, Butrymowce, Chilmony) daug XIX a. ir XX a. pradžios medinių namų su išorine apdaila (apkalimais), puoštų dekoratyviniais raižytais kerčių ir antlangių elementais. Kai kuriuose kaimuose išliko taip pat ištisi sodybų kompleksai su mediniais, kai kada šiaudais dengtais kluonais („adryna“) ir klėtimis (svirnais). Bobra Wielka, Chojnowszczyzna, Kudrawce ir Ponarlica išliko seni parkai ir kapinės. Nowy Dwór ir Jaczno išliko taip pat senovinės cerkvės. Valsčius turi labai patrauklią turizmo atžvilgiu teritoriją, kurios didžiausia vertybė yra įdomus kraštovaizdis – mat plynaukštę kerta upės. Turistai ir gamtininkai čia ras neužterštą gamtą, puikias sąlygas ekologiško ūkininkavimo ir kaimo turizmo plėtrai, įdomius turizmo maršrutus tarp miškų ir laukų su būdingais šieno kūgiais, bebrų buveinėmis ir, žinoma, iš alksnyno trykštantį Bebros šaltinį, kuris jau už kelių kilometrų tampa vaizdinga upe. Čia veda maršrutas „Iki Bebros šaltinio“, prasidedantis Dąbrowa Białostocka ir toliau vedantis per Różanystok, Grzebienie, Nowy Dwór iki Talki. Be to, per valsčių eina piligrimų kelias: Jaczno, Różanystok, Dąbrowa Białostocka, Kamienna Stara, Krasnybór, bei vandens takai Bebra ir Sidra upėmis.
Valsčiaus buveinė yra tarp upių Sidra ir Bebra esantis Nowy Dwór. Valsčius ribojasi su Baltarusija, o vos keliolika kilometrų nuo Nowy Dwór yra Gardinas, kadangi ši senosios Gardino apskrities, o vėliau rytinės Juodosios Rusios teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Nowy Dwór, XVI a. vadintas Biały Dwór, tai kelių šimtų metų istoriją, siekiančią XV a., ir turtingą kultūros paveldą turintis miestelis. Panašiai kaip daugelis Bebros aukštupio ir vidurupio valsčių, Nowy Dwór susikūrė trijų kultūrų, etninių ir religinių grupių sandūroje. Įkurtas pietinėje senųjų jotvingių žemių dalyje, kurias XV a. užėmė naujakuriai, atvykę iš Mazovijos, Lietuvos ir Juodosios Rusios. Pirmiausia čia buvo ekonomijos dvaras, pastatytas šalia Bebros esančioje Nowodworska girios, išskirtos iš kolonizuotų Gardino girios miškų, juostoje. Nowodworski kraštas (Nowodworska žemė) ėjo iš rankų į rankas, priklausė, tarp kitko, ir Sapiegoms. 1536 m. šią žemę už 1000 Vengrijos florinų nupirko karalienė Bona. Taip nurodo istoriniai šaltiniai. Būtent jos reformų dėka prasidėjo miesto plėtra.
Nowy Dwór yra Bebros aukštupyje. Jis turėjo iš rytų pusės saugoti perkėlą per upę. XVI a. pabaigoje gyvenvietė gavo Magdeburgo miesto teises. Per kitus amžius miestas greitai plėtėsi, XIX a. buvo netgi Apskrities teismo buveinė. Vėlesniais metais per miestą nutiesta geležinkelio linija iš Gardino į Augustavą. Pireš I pasaulinį karą ir tarpukario laikotarpiu Nowy Dwór garsėjo arklių turgumis ir žemdirbyste. Nowy Dwór miesto teises prarado 1934 m. Dabar tai valsčiaus kaimas. Iki šių dienų išliko tradicinis XVII a. gatvių išdėstymas ir istorinis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kompleksas, o pačiame Nowy Dwór ir aplinkiniuose kaimuose (Bieniowce, Bobra Wielka, Butrymowce, Chilmony) daug XIX a. ir XX a. pradžios medinių namų su išorine apdaila (apkalimais), puoštų dekoratyviniais raižytais kerčių ir antlangių elementais. Kai kuriuose kaimuose išliko taip pat ištisi sodybų kompleksai su mediniais, kai kada šiaudais dengtais kluonais („adryna“) ir klėtimis (svirnais). Bobra Wielka, Chojnowszczyzna, Kudrawce ir Ponarlica išliko seni parkai ir kapinės. Nowy Dwór ir Jaczno išliko taip pat senovinės cerkvės. Valsčius turi labai patrauklią turizmo atžvilgiu teritoriją, kurios didžiausia vertybė yra įdomus kraštovaizdis – mat plynaukštę kerta upės. Turistai ir gamtininkai čia ras neužterštą gamtą, puikias sąlygas ekologiško ūkininkavimo ir kaimo turizmo plėtrai, įdomius turizmo maršrutus tarp miškų ir laukų su būdingais šieno kūgiais, bebrų buveinėmis ir, žinoma, iš alksnyno trykštantį Bebros šaltinį, kuris jau už kelių kilometrų tampa vaizdinga upe. Čia veda maršrutas „Iki Bebros šaltinio“, prasidedantis Dąbrowa Białostocka ir toliau vedantis per Różanystok, Grzebienie, Nowy Dwór iki Talki. Be to, per valsčių eina piligrimų kelias: Jaczno, Różanystok, Dąbrowa Białostocka, Kamienna Stara, Krasnybór, bei vandens takai Bebra ir Sidra upėmis.
