Sztabin
Dabartinio Sztabin valsčiaus teritorijoje seniau gyveno jotvingiai. 1506 m. karalius Aleksandras Jogailaitis dalį šių žemių perdavė Chreptavičių giminei, kurie gyvenvietę pavadino Osinki. 1760 m. Joakimas Chreptavičius, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kancleris, išskyrė trikampio formos vietą turgui ir gatvių tinklą bei gyvenvietės pavadinimą pakeitė į Sztabin. Netrukus ji tapo Krasnybór dvarų prekybos centru ir pamažu miesteliu. 1766 m. Sztabin karalius suteikė teisę organizuoti turgus ir muges.
Vietovė žinoma vien dėl grafo Karolio Brzostowskio visuomeninių ir ekonominių eksperimentų. XIX a. 3-iajame dešimtmetyje čia buvo sukurta Sztabino respublika. Ji atleido valstiečius nuo baudžiavos, įsteigė mokyklą ir jam pavaldžioje teritorijoje įvedė privalomą nemokamą mokslą, modernizavo žemdirbystę, pastatė ligoninę, įvedė baudžiamąjį kodeksą, įsteigė taupomąją ir pinigų skolinimo kasą. Pastatė stiklo fabriką, plytinę, lentpjūvę, ketaus gaminių fabriką, prieplauką prie Bebros.
Bebros pelkės – kažkada vietinių ūkininkų galvos skausmas, šiandien išties yra pasididžiavimo objektas ir buvo pripažintos unikalia teritorija Europoje. Papildoma vertybė yra Augustavo girios kaimynystė. Apskritai kalbant – rojus turistams, istorikams ir gamtininkams, ir visų pirma dėl Bebros artumo ir žemės ūkių išsidėstymo Bebros nacionalinio parko apsauginėje zonoje čia gaminami produktai ir patiekalai yra aukščiausios kokybės. Vietiniai maitinimo punktai ir kaimo turizmo sodybos siūlo visą regioninių patiekalų spektrą: žąsį pagal Sztabino receptą, antį pagal Bebros receptą, koldūnus su grybais pagal Krasnybór receptą, „żurek“ (sriuba ruginių miltų raugo pagrindu). Daug produktų pagaminama miško, pievų ir vandens gėrybių pagrindu: marinuotos voveraitės ir baravykai, mėlynių uogienė, šilauogių trauktinė bei Bebros miškų dešra iš šernienos, karšis acto marinate... Taip pat galima paragauti patiekalų, turinčių labai originalius pavadinimus, pavyzdžiui, „miętówka sztabińska podwieszana“ (liet. Sztabino mėtų pakabinama trauktinė), Brzostowski grafo meduolis su grikių medumi, „gołysze krasnoborskie“ ir „sabal bony“ (Sztabino sriuba iš pupelių ir kruopų), gaminamos pagal prieškarinį receptą.
Vietovė žinoma vien dėl grafo Karolio Brzostowskio visuomeninių ir ekonominių eksperimentų. XIX a. 3-iajame dešimtmetyje čia buvo sukurta Sztabino respublika. Ji atleido valstiečius nuo baudžiavos, įsteigė mokyklą ir jam pavaldžioje teritorijoje įvedė privalomą nemokamą mokslą, modernizavo žemdirbystę, pastatė ligoninę, įvedė baudžiamąjį kodeksą, įsteigė taupomąją ir pinigų skolinimo kasą. Pastatė stiklo fabriką, plytinę, lentpjūvę, ketaus gaminių fabriką, prieplauką prie Bebros.
Bebros pelkės – kažkada vietinių ūkininkų galvos skausmas, šiandien išties yra pasididžiavimo objektas ir buvo pripažintos unikalia teritorija Europoje. Papildoma vertybė yra Augustavo girios kaimynystė. Apskritai kalbant – rojus turistams, istorikams ir gamtininkams, ir visų pirma dėl Bebros artumo ir žemės ūkių išsidėstymo Bebros nacionalinio parko apsauginėje zonoje čia gaminami produktai ir patiekalai yra aukščiausios kokybės. Vietiniai maitinimo punktai ir kaimo turizmo sodybos siūlo visą regioninių patiekalų spektrą: žąsį pagal Sztabino receptą, antį pagal Bebros receptą, koldūnus su grybais pagal Krasnybór receptą, „żurek“ (sriuba ruginių miltų raugo pagrindu). Daug produktų pagaminama miško, pievų ir vandens gėrybių pagrindu: marinuotos voveraitės ir baravykai, mėlynių uogienė, šilauogių trauktinė bei Bebros miškų dešra iš šernienos, karšis acto marinate... Taip pat galima paragauti patiekalų, turinčių labai originalius pavadinimus, pavyzdžiui, „miętówka sztabińska podwieszana“ (liet. Sztabino mėtų pakabinama trauktinė), Brzostowski grafo meduolis su grikių medumi, „gołysze krasnoborskie“ ir „sabal bony“ (Sztabino sriuba iš pupelių ir kruopų), gaminamos pagal prieškarinį receptą.
