Kultūros turtingumą
-
Istorinė Kalvarijos arklių pašto stotispastatyta 1825 m. kaip viena iš arklių keitimo bei paštininkų poilsio, nakvynės ir maitinimo stočių prie Peterburgo–Varšuvos plento. Lietuvoje išlikę tik dviejų tokių stočių pastatai. Dabartinėje Kalvarijos Dariaus ir Girėno gatvėje esantis stoties pastat
-
Kalvarijos senamiestisvalstybės saugomas urbanistikos paminklas, susiformavęs XVII-XX amžiais. Dabartinį vaizdą senamiestis įgavo XIX amžiuje, jis buvo sutvarkytas pagal 1892 m. parengtą planą. Senamiesčio gatvių tinklas yra darniai susijęs su kalvota ir raižyta vietove. Penki
-
Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčiapastatyta 1838–1840 m. pagal žymaus italų architekto Henriko Markonio (it. EnricoMarconi) projektą. Ši mūrinė bažnyčia – romantizmo-istorizmo laikotarpio, joje vyrauja klasicizmui būdingos formos. 1902 m. bažnyčia praplatinta, jai pristatytos šoninės navo
-
Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčiapastatyta 1821 m. ir primena neilgą laikotarpį (1795-1807), kai Kalvarija priklausė Prūsijai ir čionai atsikėlė šios tikybos žmonių. Vietos žmonės šią bažnyčią nuo seno vadina „Kirche“. Artimiausiu metu planuojami bažnyčios restauravimo darbai.
-
Kalvarijos dvaro fragmentaigyvenamasis namas, vandens malūnas, kumetynas, tvenkinys, senovinio grindinio atkarpa. Dvaro užuomazgomis galima laikyti apie 1655 m. čia įsikūrusios Trobių šeimos sodybą. Ilgai gyvenvietė vadinta Trobiais, tik nuo XVIII a. prigijo Kalvarijos vietovardis.
-
Papiliakalnių piliakalnismaždaug tūkstančio metų senumo kultūros paminklas. Pasižymi stačiais 22 m aukščio šlaitais.
-
Trempinių kaimas ir Koplyčkalnis3 km į šiaurę nuo Liubavo yra Trempinių kaimas ir legendomis apipintas kalnelis, vadinamas Koplyčkalniu. Pagal padavimus, baudžiavos laikais šiame kalnelyje ant ąžuolo šakos rastas bekabąs Dievo Motinos paveikslas. Tuometis Trempinių dvaro šeimininkas įsa
-
Kryžius Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriujeValstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Pastatytas 1975 m., aukštis – apie 5 m. Kryžiaus šakų galai sukomponuoti iš stambių širdiškų lapų. Kryžma turi spindulių vainiką ir koplytėlę. Stiebe įtaisytos kelios koplytėlės pastogėlės. Prie kryžmų ir stie
-
Lipsk margučiaiTradiciniai Lipsk margučiai marginami karštu vašku ant kiaušinio lukšto plona vinute arba smeigtuko galvute. „Kablelių“ formos ornamentas sudaro rozečių, saulės, vėduoklių, varpų ir grandinėlių motyvus, tolygiai išsidėsčiusius ant viso kiaušinio paviršiau
-
Janów dvinyčiai audiniaiDvinytis audimas, dar vadinamas dvigubu – tai įdomiausias šiuolaikinio Lenkijos liaudies meno reiškinys. Dar neseniai populiarus kompaktiškoje šiaurės rytų Lenkijos dalyje, išliko iki šių dienų tik Janów apylinkėse.
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
