Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, Trzcianne
Apaštalų Petro ir Povilo Trzcianne bažnyčia turėjo būti įkurta jau XV a., nes Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dokumente, sudarytame 1496 m., kalbama apie bažnyčios Trzcianne vietovėje parėmimą. Pirma šventykla išliko iki 1613 m., kai tuometinis klebonas kunigas Sebastian Jeżewski savo pastangomis ėmė statyti naują bažnyčią. Pagal inspektorių astiliepimus, šventykla ši buvo didžiulis ant aukštumos stovintis statinys, laikui bėgant padidintas dviem koplyčiom, kurių statybą rėmė Bajkowscy ir Niewiarowscy šeimos. Iki 1745 m. stovėjo dėka XVII–XVIII a. sandūroje atlikto generalinio remonto. Tuomet labai sunaikintame statinyje pakeista dalis sijų, stogo danga, langai, suolai bei tabernakulis, pastatyta nauja varpinė. Deja, 1745 m. trenkus žaibui bažnyčia sudegė. Metais vėliau jos vietoje stovėjo jau nauja bažnyčia. Iš rašytinių šaltinių žinome, kad iš priekio turėjo du bokštus ir dvi koplyčias abiejose navų korpuso pusėse.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1846 m. visų pirma Wojciecho Wilhelmo Ołdakowskio, Balstogės apygardos bajorų maršalkos ir Szorce Krynica dvaro savininko, paramos dėka. Bažnyčios navų korpusas, sujungtas su presbiterija, yra stačiakampio formos; 1948–1949 m. prie jo pristatytos dvi didelės koplyčios, panašios į transepto pečius. Prie presbiterijos yra trys zakristijos: dvi prie šoninių fasadų ir viena prie galinio fasado, pristatyta XX a. 5 dešimtmetyje. Vidinė fasado dalis šiek tiek išsikišusi, prieš ją yra portiko formos veranda. Jos antras aukštas perskirtas pusiauapvaliu langu, papuoštu nedidelėmis voliutomis ir užbaigtas trikampe viršūne. Virš fasado didelis vieno aukšto bokštas, kurio fasadas skiria dvigubus sijas laikančius piliastrus.
Bažnyčios išorė neturi jokių konkrečiam stiliui būdingų savybių, tačiau vidus yra ryškiai klasicizmo stiliaus. Toskanijos kolonomis padalintas į tris navas. Pagrindinė nava perskirta cilindriniais skliautais ant gurtų, t. y. arkinių briaunų, šoninės navos padengtos plokščiomos perdangomis. Vienoda kolonų eilė žvilgsnį veda link presbiterijos, kurios sienoje, virš pagrindinio altoriaus, pusiauapvalus langas su Šv. Dvasios balandžio vitražu. Taip pat baltos ir auksinės spalvos vidus susijęs su klasicizmo stiliumi. Abiejose presbiterijos pusėse yra dviaukščiai ūkinės paskirties pastatai – zakristija ir sakralinių daiktų saugykla, kurių emporos jungiasi su presbiterija stačiakampio formos prošvaistėmis.
Altoriai pagaminti XX a. 7 dešimtmety. Pagrindiniame yra Jono Gliogerio, Jeżewo turto savininko, žinomo istoriko ir kraštotyrininko Zigmunto Gliogerio tėvo, paveikslas su apaštalų Petro ir Povilo atvaizdais. Šoninėje navoje galima pamatyti baroko-liaudies stiliumi XVIII a. sukurtą Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atvaizdą su sidabrine suknele. Tai atminimas, likęs iš 1678 m. Helenos Bajkowskos įsteigtos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos, kurios pirmoji buveinė buvo Bajkowscy koplyčioje prie XVII a. Trzcianne bažnyčios. Bažnyčios sienoje įmūryta juodojo marmuro lenta, skirta fundatoriui Wojciechui Ołdakowskiui, mirusiam 1846 m.
Priešais bažnyčią stovi trijų aukštų iš akmenų mūryta varpinė-vartai, pastatyta 1873 m. Jos kampai, karnizai, langų įrėminimai bei piliastrai viršutiniame aukšte padengti tinku, kuris sudaro kontrastą akmeniniams fasadams. Varpinės viduje pakabintas vėlyvosios gotikos 1522 m. varpas.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1846 m. visų pirma Wojciecho Wilhelmo Ołdakowskio, Balstogės apygardos bajorų maršalkos ir Szorce Krynica dvaro savininko, paramos dėka. Bažnyčios navų korpusas, sujungtas su presbiterija, yra stačiakampio formos; 1948–1949 m. prie jo pristatytos dvi didelės koplyčios, panašios į transepto pečius. Prie presbiterijos yra trys zakristijos: dvi prie šoninių fasadų ir viena prie galinio fasado, pristatyta XX a. 5 dešimtmetyje. Vidinė fasado dalis šiek tiek išsikišusi, prieš ją yra portiko formos veranda. Jos antras aukštas perskirtas pusiauapvaliu langu, papuoštu nedidelėmis voliutomis ir užbaigtas trikampe viršūne. Virš fasado didelis vieno aukšto bokštas, kurio fasadas skiria dvigubus sijas laikančius piliastrus.
Bažnyčios išorė neturi jokių konkrečiam stiliui būdingų savybių, tačiau vidus yra ryškiai klasicizmo stiliaus. Toskanijos kolonomis padalintas į tris navas. Pagrindinė nava perskirta cilindriniais skliautais ant gurtų, t. y. arkinių briaunų, šoninės navos padengtos plokščiomos perdangomis. Vienoda kolonų eilė žvilgsnį veda link presbiterijos, kurios sienoje, virš pagrindinio altoriaus, pusiauapvalus langas su Šv. Dvasios balandžio vitražu. Taip pat baltos ir auksinės spalvos vidus susijęs su klasicizmo stiliumi. Abiejose presbiterijos pusėse yra dviaukščiai ūkinės paskirties pastatai – zakristija ir sakralinių daiktų saugykla, kurių emporos jungiasi su presbiterija stačiakampio formos prošvaistėmis.
Altoriai pagaminti XX a. 7 dešimtmety. Pagrindiniame yra Jono Gliogerio, Jeżewo turto savininko, žinomo istoriko ir kraštotyrininko Zigmunto Gliogerio tėvo, paveikslas su apaštalų Petro ir Povilo atvaizdais. Šoninėje navoje galima pamatyti baroko-liaudies stiliumi XVIII a. sukurtą Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atvaizdą su sidabrine suknele. Tai atminimas, likęs iš 1678 m. Helenos Bajkowskos įsteigtos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos, kurios pirmoji buveinė buvo Bajkowscy koplyčioje prie XVII a. Trzcianne bažnyčios. Bažnyčios sienoje įmūryta juodojo marmuro lenta, skirta fundatoriui Wojciechui Ołdakowskiui, mirusiam 1846 m.
Priešais bažnyčią stovi trijų aukštų iš akmenų mūryta varpinė-vartai, pastatyta 1873 m. Jos kampai, karnizai, langų įrėminimai bei piliastrai viršutiniame aukšte padengti tinku, kuris sudaro kontrastą akmeniniams fasadams. Varpinės viduje pakabintas vėlyvosios gotikos 1522 m. varpas.
Nuotraukų galerija
