Švč. Mergelės Marijos Aukojimo bazilika ir vienuolynas Różanystok
Gražiausia Bebros slėnio baroko stiliaus bažnyčia – tai tarp laukų iškylanti Różanystok Švenčiausiosios Mergelės Marijos aukojimo bažnyčia. Važiuojant į ją nuo Dąbrowa Białostocka pusės, pravažiuosime tvenkinius, esančius vieninteliu Tiškevičių dvaro palikimu. Tai būtent čia 1658 m. įvyko pirmieji stebuklai prie Dievos Motinos paveikslo. Manoma, kad tą paveikslą 1652 m. Gardine nupirko Dorpato (dabar Tartu) stalininkas Szczęsny Tiškevičius ir jo žmona Eufrozyna. Pražystančios sausos gėlės, savaime užsidegančios žibalinės lemputės, iš paveikslo sklindantis nuostabus kvapas ir galų gale nepaaiškinami pasveikimo atvejai stalininką ir jo šeimą įtikino, kad tai stebuklingas paveikslas. 1661 m. ant netolimo kalno jie pastatė medinę šventyklą ir visai netrukus globoti Dievo Motinos paveikslą pakvietė dominikonų kunigus.
Mirus abiem steigėjams, 1691 m. vienuoliai visiškai savo valdžion perėmė Różanystok ir artimą Stock kaimą, kurį testamente jiems paliko stalininko šeima. Publikuodami ir atnaujindami stebuklų, įvykusių prie Różanystok Dievo Motinos paveikslo, knygą, vykdydami misijas ir rūpindamiesi materialine fondo plėtra paveikslo kultą jie plėtė per daugiau nei 150 metų. Vadovaudamiesi netolimame Gardine buvusia jėzuitų bažnyčia 1759 m. tiksliai medinės bažnyčios vietoje jie pradėjo statyti mūrinę baziliką. Jos interjerą sudarė: trylika altorių bei Vilniaus tipo sakykla, inkrustuotų baldų komplektas ir dvidešimt aštuoni altoriaus paveikslai, kurių autorius bazilijonas Antoni Gruszecki. Juose pavaizduoti, tarp kitko, Pamokslininkų vienuolyno šventieji: Dominykas, Katarzyna Sieneńska, Tomas Akvinietis, Wincenty Ferrariusz. Bažnyčią supa akmeninis mūras, ties kuriuo pastatytos penkios rožinio koplyčios. Iškilmingas šventyklos pašventinimas įvyko 1785 m., o po devynerių metų baigtas statyti dominikonų vienuolynas, kuris savo forma primena baroko stiliaus rūmus.
Tačiau vienuoliai ilgai nesidžiaugė šiuo pastovumu. 1795 m. Różanystok palivarkas, atsiradęs Rytų Prūsijos teritorijoje, buvo konfiskuotas, o vienuoliams paskirta kasmetinė pensija. 1847 m. Różanystok parapiją perėmė vyskupijos kunigai. Paskutinis dominikonas Kwiryn Medyński mirė 1851 m. ir buvo palaidotas Różanystok kapinėse. Jo antkapis yra kapinių centre ir turi stačiakampio formą bei obeliską. Kitas smūgis – tai 1866 m. caro valdžios įsakymas uždaryti bažnyčią. Tais pačiais metais ji perduota stačiatikių dvasininkijai ir netrukus pradėti darbai, kurių tikslas – kuo greičiau pradėti atnašauti Rytų apeigų liturgijos pamaldas. Panaikinti du šoniniai altoriai, vargonai, dauguma skulptūrų ir paveikslų, kurie buvo perduoti kaimyninėms parapijoms. Bokštai papuošti kupolais, o priešais pagrindinį altorių pastatytas medinis ikonostasas. Tačiau stebuklingo paveikslo kultas ir toliau truko ir siekiant suteikti galimybę tikintiesiems toliau jį garbinti buvo patalpintas šoniniame altoriuje.
1901 m. vienuolyno kompleksą kartu su bažnyčia caro valdžia perdavė stačiatikių moterų vienuolynui. Vienuolės pradėjo plačiai apibrėžtą šviečiamąją ir visuomenišką veiklą. Joms išėjus, iki šių dienų išliko didelis pastatų kompleksas. Jam priklauso vienuolyno pastatas, vadinamas „Drapieżnik“ (iš rusų k. žodžio „trapieznaja“, tai reiškia vienuolyno valgyklą), neoromaninio stiliaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Užmiegančios cerkvė (dabar katalikų Tikinčiuosius Šelpiančios Dievo Motina koplyčia), gražiai papuošta medinė Žalioji vila (lenk. Zielona Willa), du mūriniai mokyklos pastatai (šiandien čia yra gimnazija ir saleziečių bendrabutis) bei vienas medinis-mūrinis (seniau pradinė mokykla) pastatas ir mūrinių objektų kompleksas rytinėje statybos dalyje. Visas kompleksas apsuptas akmeniniu mūru, o jo link vedė įspūdingi vartai nuo įėjimo į bažnyčią pusės.
Vienuolių veiklą nutraukė 1915 m. įvykiai. Priverstos bėgti prieš artėjantį frontą su savimi pasiėmė stebuklingą paveikslą, kuris į Różanystok niekada negrįžo. Vienuolių paliktą gyvenamųjų ir švietimo pastatų kompleksą bei senąjį dominikonų vienuolyną ir bažnyčią 1919 m. perėmė saleziečiai, kurie turėjo charizmos dirbti su jaunimu. Net iki 1954 m. Różanystok jie turėjo kelias švietimo įstaigas, tarp jų vyrų gimnaziją, žemės ūkio mokyklą ir žemesnio rango dvasininkų seminariją. Jiems padėjo su Dievo tarnaite Laura Meozzi 1922 m. atvykusios seserys salezietės. Tai buvo pirmasis Lenkijoje šio tikėjimo vienuolių namas. Dėl nesėkmingų pastangų atgauti originalą saleziečiai užsakė stebuklingo Różanystok Dievo Motinos paveikslo „kopiją“. Iki šiandien garbinamas atvaizdas, 1928 m. nutapytas Varšuvos dailininko Jano Sawczyko, o 1981 m. birželio 28 d. karūnuotas popiežiaus karūnomis. 1954 m., kai saleziečių kompleksas buvo perimtas valstybės iždo, apleistuose pastatuose įkurtas žemės ūkio mokyklų kompleksas, funkcionavęs iki 2007 m. 2000 m. saleziečiai atgavo savo turtą ir čia įkūrė berniukų auklėjimo centrą.
Mirus abiem steigėjams, 1691 m. vienuoliai visiškai savo valdžion perėmė Różanystok ir artimą Stock kaimą, kurį testamente jiems paliko stalininko šeima. Publikuodami ir atnaujindami stebuklų, įvykusių prie Różanystok Dievo Motinos paveikslo, knygą, vykdydami misijas ir rūpindamiesi materialine fondo plėtra paveikslo kultą jie plėtė per daugiau nei 150 metų. Vadovaudamiesi netolimame Gardine buvusia jėzuitų bažnyčia 1759 m. tiksliai medinės bažnyčios vietoje jie pradėjo statyti mūrinę baziliką. Jos interjerą sudarė: trylika altorių bei Vilniaus tipo sakykla, inkrustuotų baldų komplektas ir dvidešimt aštuoni altoriaus paveikslai, kurių autorius bazilijonas Antoni Gruszecki. Juose pavaizduoti, tarp kitko, Pamokslininkų vienuolyno šventieji: Dominykas, Katarzyna Sieneńska, Tomas Akvinietis, Wincenty Ferrariusz. Bažnyčią supa akmeninis mūras, ties kuriuo pastatytos penkios rožinio koplyčios. Iškilmingas šventyklos pašventinimas įvyko 1785 m., o po devynerių metų baigtas statyti dominikonų vienuolynas, kuris savo forma primena baroko stiliaus rūmus.
Tačiau vienuoliai ilgai nesidžiaugė šiuo pastovumu. 1795 m. Różanystok palivarkas, atsiradęs Rytų Prūsijos teritorijoje, buvo konfiskuotas, o vienuoliams paskirta kasmetinė pensija. 1847 m. Różanystok parapiją perėmė vyskupijos kunigai. Paskutinis dominikonas Kwiryn Medyński mirė 1851 m. ir buvo palaidotas Różanystok kapinėse. Jo antkapis yra kapinių centre ir turi stačiakampio formą bei obeliską. Kitas smūgis – tai 1866 m. caro valdžios įsakymas uždaryti bažnyčią. Tais pačiais metais ji perduota stačiatikių dvasininkijai ir netrukus pradėti darbai, kurių tikslas – kuo greičiau pradėti atnašauti Rytų apeigų liturgijos pamaldas. Panaikinti du šoniniai altoriai, vargonai, dauguma skulptūrų ir paveikslų, kurie buvo perduoti kaimyninėms parapijoms. Bokštai papuošti kupolais, o priešais pagrindinį altorių pastatytas medinis ikonostasas. Tačiau stebuklingo paveikslo kultas ir toliau truko ir siekiant suteikti galimybę tikintiesiems toliau jį garbinti buvo patalpintas šoniniame altoriuje.
1901 m. vienuolyno kompleksą kartu su bažnyčia caro valdžia perdavė stačiatikių moterų vienuolynui. Vienuolės pradėjo plačiai apibrėžtą šviečiamąją ir visuomenišką veiklą. Joms išėjus, iki šių dienų išliko didelis pastatų kompleksas. Jam priklauso vienuolyno pastatas, vadinamas „Drapieżnik“ (iš rusų k. žodžio „trapieznaja“, tai reiškia vienuolyno valgyklą), neoromaninio stiliaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Užmiegančios cerkvė (dabar katalikų Tikinčiuosius Šelpiančios Dievo Motina koplyčia), gražiai papuošta medinė Žalioji vila (lenk. Zielona Willa), du mūriniai mokyklos pastatai (šiandien čia yra gimnazija ir saleziečių bendrabutis) bei vienas medinis-mūrinis (seniau pradinė mokykla) pastatas ir mūrinių objektų kompleksas rytinėje statybos dalyje. Visas kompleksas apsuptas akmeniniu mūru, o jo link vedė įspūdingi vartai nuo įėjimo į bažnyčią pusės.
Vienuolių veiklą nutraukė 1915 m. įvykiai. Priverstos bėgti prieš artėjantį frontą su savimi pasiėmė stebuklingą paveikslą, kuris į Różanystok niekada negrįžo. Vienuolių paliktą gyvenamųjų ir švietimo pastatų kompleksą bei senąjį dominikonų vienuolyną ir bažnyčią 1919 m. perėmė saleziečiai, kurie turėjo charizmos dirbti su jaunimu. Net iki 1954 m. Różanystok jie turėjo kelias švietimo įstaigas, tarp jų vyrų gimnaziją, žemės ūkio mokyklą ir žemesnio rango dvasininkų seminariją. Jiems padėjo su Dievo tarnaite Laura Meozzi 1922 m. atvykusios seserys salezietės. Tai buvo pirmasis Lenkijoje šio tikėjimo vienuolių namas. Dėl nesėkmingų pastangų atgauti originalą saleziečiai užsakė stebuklingo Różanystok Dievo Motinos paveikslo „kopiją“. Iki šiandien garbinamas atvaizdas, 1928 m. nutapytas Varšuvos dailininko Jano Sawczyko, o 1981 m. birželio 28 d. karūnuotas popiežiaus karūnomis. 1954 m., kai saleziečių kompleksas buvo perimtas valstybės iždo, apleistuose pastatuose įkurtas žemės ūkio mokyklų kompleksas, funkcionavęs iki 2007 m. 2000 m. saleziečiai atgavo savo turtą ir čia įkūrė berniukų auklėjimo centrą.
Nuotraukų galerija
