Bargłów Kościelny
Bargłów Kościelny valsčius yra ties sumodernizuota, svarbia baidarių trasa Nr. 61 – trumpiausiu Vidurio Lenkijos ir Lietuvos bei Baltijos šalių sujungimu. Kraštovaizdį paįvairina miškų kompleksai bei upės ir ežerai. Kai atkreipsime dėmesį, kad iš Bargłów yra tik 13 km iki Augustavo ir 9 km iki Rajgród – žinomų visoje Lenkijoje turizmo centrų, tai nestebins mūsų gausios čia tranzitu keliaujančių ir apsistojančių turistų grupės. Jie keliauja šalia esančiais turizmo takais arba poilsiauja kaimo turizmo sodybose.
Pagrindinė valsčiaus pramoga turistams yra ežerai: Tajno, Kroszewo, Kukowo, Pogorzałka, Reszki ir didžiausias iš visų – Dreństwo, kurio plotas 504 ha su 0,2 ha sala. Upė Jegrznia šį ežerą jungia su Luko (lenk. Ełk) ežerynu bei Bebra, kas žymiai skatina vandens turizmo plėtrą. Šie ežerai žuvingi. Valsčiaus dalis yra Bebros nacionalinio parko apsaugos zonoje. Valsčių siekia ir Augustavo kanalas – unikalus turizmo-istorijos objektas, XIX a. pirmosios pusės inžinerijos meistriškumo kūrinys. Šio kanalo dalį rytinėje valsčiaus teritorijoje sudaro keliolikos kilometrų atkarpa ir Sosnowo šliuzas.
Per valsčių bėga keturių svarbių turizmo maršrutų fragmentai, du iš jų yra tarptautinio pobūdžio. Pirmasis – tai jau minėtas Augustavo kanalas, kuris jungia Bebrą su Nemunu Baltarusijoje ir kuriame veikia vienintelis Lenkijos pasienio punktas baidarininkams. Dedamos pastangos, kad Augustavo kanalas būtų įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tarptautinio pobūdžio yra kelis tūkstančius kilometrų besitęsiantis dviračių takas Euro Velo R11 (www.eurovelo.org), kuris valsčių kerta šioje atkarpoje: Śluza Sosnowo – Tajno Łanowe – Tajenko.
Kitame dviračių take – Suvalkijos (Lenkijoje) dviračių žiede – susiduriame su XIX a. trijų garsių lenkų veiklos pėdsakais: grafo Liudviko Paco (Dowspuda), grafo Karolio Brzostowskio (Sztabin respublika) ir generolo Karolio Prądzyńskio (Augustavo kanalas), kuriems nepaisant aneksijos, pasisekė sužibėti savo idėjų novatoriškumu ir socialinių-ūkinių reformų įgyvendinimu. Tuo pačiu sugebėjo nesunaikinti gamtos, todėl galime šiandien grožėtis Bebros nacionalinio parko ir Augustavo girios vertybėmis. Takas bėga per Reszki – Dreństwo – Tajno Stare – Śluza Sosnowo.
Ir pabaigoje – Augustavo girios ir Mozūrijos jojimo takas (350 km, žymėjimas: žalios spalvos ulonų vėliavėlės emblema), sukurtas 2002 m., antrasis pagal ilgį jojimo takas Lenkijoje, kuris eina per Bebros nacionalinį parką, Augustavo girią ir Vygrių nacionalinį parką. Šio tako dėka sukurta teisinės galimybės judėti pabalnotais arkliais valstybinių miškų bei nacionalinių parkų teritorijoje. Esant progai pasirūpinta, kad pasirinkti takai būtų saugūs žmonėms ir vaikams bei patrauklūs kraštovaizdžio, gamtiniu požiūriu, o daugeliu atvejų ir įamžinti istorijoje.
Pagrindinė valsčiaus pramoga turistams yra ežerai: Tajno, Kroszewo, Kukowo, Pogorzałka, Reszki ir didžiausias iš visų – Dreństwo, kurio plotas 504 ha su 0,2 ha sala. Upė Jegrznia šį ežerą jungia su Luko (lenk. Ełk) ežerynu bei Bebra, kas žymiai skatina vandens turizmo plėtrą. Šie ežerai žuvingi. Valsčiaus dalis yra Bebros nacionalinio parko apsaugos zonoje. Valsčių siekia ir Augustavo kanalas – unikalus turizmo-istorijos objektas, XIX a. pirmosios pusės inžinerijos meistriškumo kūrinys. Šio kanalo dalį rytinėje valsčiaus teritorijoje sudaro keliolikos kilometrų atkarpa ir Sosnowo šliuzas.
Per valsčių bėga keturių svarbių turizmo maršrutų fragmentai, du iš jų yra tarptautinio pobūdžio. Pirmasis – tai jau minėtas Augustavo kanalas, kuris jungia Bebrą su Nemunu Baltarusijoje ir kuriame veikia vienintelis Lenkijos pasienio punktas baidarininkams. Dedamos pastangos, kad Augustavo kanalas būtų įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tarptautinio pobūdžio yra kelis tūkstančius kilometrų besitęsiantis dviračių takas Euro Velo R11 (www.eurovelo.org), kuris valsčių kerta šioje atkarpoje: Śluza Sosnowo – Tajno Łanowe – Tajenko.
Kitame dviračių take – Suvalkijos (Lenkijoje) dviračių žiede – susiduriame su XIX a. trijų garsių lenkų veiklos pėdsakais: grafo Liudviko Paco (Dowspuda), grafo Karolio Brzostowskio (Sztabin respublika) ir generolo Karolio Prądzyńskio (Augustavo kanalas), kuriems nepaisant aneksijos, pasisekė sužibėti savo idėjų novatoriškumu ir socialinių-ūkinių reformų įgyvendinimu. Tuo pačiu sugebėjo nesunaikinti gamtos, todėl galime šiandien grožėtis Bebros nacionalinio parko ir Augustavo girios vertybėmis. Takas bėga per Reszki – Dreństwo – Tajno Stare – Śluza Sosnowo.
Ir pabaigoje – Augustavo girios ir Mozūrijos jojimo takas (350 km, žymėjimas: žalios spalvos ulonų vėliavėlės emblema), sukurtas 2002 m., antrasis pagal ilgį jojimo takas Lenkijoje, kuris eina per Bebros nacionalinį parką, Augustavo girią ir Vygrių nacionalinį parką. Šio tako dėka sukurta teisinės galimybės judėti pabalnotais arkliais valstybinių miškų bei nacionalinių parkų teritorijoje. Esant progai pasirūpinta, kad pasirinkti takai būtų saugūs žmonėms ir vaikams bei patrauklūs kraštovaizdžio, gamtiniu požiūriu, o daugeliu atvejų ir įamžinti istorijoje.
