Janów
Tarp spalvingų Knyszyn girios pakraščio kalvų, vakarinėje aukštumoje, priklausančioje Bebros kraštui, yra Janów valsčius. Kaip ir dauguma prie Bebros esančių valsčių, Janów kažkada turėjo miesto teises. Gyvenvietė seniau vadinta Przybudek, įkurta XVIII a. kolonizuojant senąsias girias. Janów miesto teises suteikė Jurgis Stanislovas Sapiega. Apie buvusį miesto klestėjimą liudija
XVIII a. urbanistinis planas, taip pat įdomūs XIX–XX a. sandūros mediniai statiniai.
Jau per šimtą metų Janów yra didžiausias dvinyčių kilimų audimo centras Palenkėje. Kadaise šiaurės rytų Lenkijoje buvusi populiari ši audimo technika šiandien išliko tik čia. Valsčiaus sostinė su aplinkiniais kaimais: Wasilówka, Marchelówka, Nowokolno bei Trofimówka – tai išlikęs unikalus Europos mastu kilimų audimo, atliekamo iš dviejų spalvotos vilnos sluoksnių, papuoštų augaliniais, medžių ir gyvūnų motyvais, taip pat scenomis iš kaimo gyvenimo, centras. Pirmąsias audimo dirbtuves čia XVIII a. įkūrė Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas, kuris karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio vardu karaliaus turtą valdė Lietuvoje. Tyzenhauzas Gardino apylinkėse pastatė keliasdešimt manufaktūrų, tarp kitko, drobių, audinių ir tekstilės gaminių. Janów dvinyčio audimo dirbtuvėje turistai gali gyvai stebėti šių meninių audinių audimą. Kasmet čia taip pat rodomos geriausių audinių ekspozicijos, kurios dalyvauja Janów valsčiaus Kultūros, sporto ir turizmo centro organizuojamame gražiausio dvinyčio audinio konkurse. Menininkės audinius sieja su jas supančia gamta ir kasdieniais darbais bei šventinėmis apeigomis, o apie tai liudija audinių pavadinimai: „Išvyka į mišką“, „Gydomieji medžiai“, „Kaimo pasilinksminimas“, „Žvėrys“, „Žydintys medeliai“. Janów ir artimiausių kaimų: Wasilówka, Szaciłówka, Trofimówka ir Kumiałka, audėjos Alicja Kochanowska, Ludgarda Sieńko, Filomena Krupowicz, Teresa Pryzmont, Danuta Radulska, Bernarda Rość, Helena Gołko, Marta Błahuszewska kuria Palenkės liaudies amatų tradicijų tako Janów dalį. Šį taką sukūrė Palenkės muziejaus Balstogėje Etnografijos skyrius, kuris pristato liaudies kūrybą ir regiono tautodailę. Janów kilimai tai labiausiai turistų iš Lenkijos ir užsienio ieškomas vietos produktas.
Janów valsčiuje vyrauja žemdirbystė (čia yra daugiau nei 1000 individualių žemės ūkių). Daugelis ūkininkų augina pienines karves, kiaules, Sokulkos veislės arklius bei braškes ir serbentus. Todėl šalia audimo amato, Janów turizmo pasiūloje yra daug regioninių produktų ir patiekalų, tarp kitko, rūkytos mėsos gaminių, patiekalų iš bulvių (vėdarai ir bulvių plokštainis) bei naminių fermentinių sūrių, kuriuos gamina čionykščiai ūkininkai. Šių skanumynų galima įsigyti vietos mugėse ir turguose. Valsčiaus teritorijoje, Białousy kaime, yra viena didžiausių Lenkijoje aukštųjų šilauogių auginimo vietų.
XVIII a. urbanistinis planas, taip pat įdomūs XIX–XX a. sandūros mediniai statiniai.
Jau per šimtą metų Janów yra didžiausias dvinyčių kilimų audimo centras Palenkėje. Kadaise šiaurės rytų Lenkijoje buvusi populiari ši audimo technika šiandien išliko tik čia. Valsčiaus sostinė su aplinkiniais kaimais: Wasilówka, Marchelówka, Nowokolno bei Trofimówka – tai išlikęs unikalus Europos mastu kilimų audimo, atliekamo iš dviejų spalvotos vilnos sluoksnių, papuoštų augaliniais, medžių ir gyvūnų motyvais, taip pat scenomis iš kaimo gyvenimo, centras. Pirmąsias audimo dirbtuves čia XVIII a. įkūrė Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas, kuris karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio vardu karaliaus turtą valdė Lietuvoje. Tyzenhauzas Gardino apylinkėse pastatė keliasdešimt manufaktūrų, tarp kitko, drobių, audinių ir tekstilės gaminių. Janów dvinyčio audimo dirbtuvėje turistai gali gyvai stebėti šių meninių audinių audimą. Kasmet čia taip pat rodomos geriausių audinių ekspozicijos, kurios dalyvauja Janów valsčiaus Kultūros, sporto ir turizmo centro organizuojamame gražiausio dvinyčio audinio konkurse. Menininkės audinius sieja su jas supančia gamta ir kasdieniais darbais bei šventinėmis apeigomis, o apie tai liudija audinių pavadinimai: „Išvyka į mišką“, „Gydomieji medžiai“, „Kaimo pasilinksminimas“, „Žvėrys“, „Žydintys medeliai“. Janów ir artimiausių kaimų: Wasilówka, Szaciłówka, Trofimówka ir Kumiałka, audėjos Alicja Kochanowska, Ludgarda Sieńko, Filomena Krupowicz, Teresa Pryzmont, Danuta Radulska, Bernarda Rość, Helena Gołko, Marta Błahuszewska kuria Palenkės liaudies amatų tradicijų tako Janów dalį. Šį taką sukūrė Palenkės muziejaus Balstogėje Etnografijos skyrius, kuris pristato liaudies kūrybą ir regiono tautodailę. Janów kilimai tai labiausiai turistų iš Lenkijos ir užsienio ieškomas vietos produktas.
Janów valsčiuje vyrauja žemdirbystė (čia yra daugiau nei 1000 individualių žemės ūkių). Daugelis ūkininkų augina pienines karves, kiaules, Sokulkos veislės arklius bei braškes ir serbentus. Todėl šalia audimo amato, Janów turizmo pasiūloje yra daug regioninių produktų ir patiekalų, tarp kitko, rūkytos mėsos gaminių, patiekalų iš bulvių (vėdarai ir bulvių plokštainis) bei naminių fermentinių sūrių, kuriuos gamina čionykščiai ūkininkai. Šių skanumynų galima įsigyti vietos mugėse ir turguose. Valsčiaus teritorijoje, Białousy kaime, yra viena didžiausių Lenkijoje aukštųjų šilauogių auginimo vietų.
