Giełczyn Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Giełczyno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta 1777 m. Įsteigta Viznos kašteliono Chryzanto Opackio lėšomis. Tai buvo atsilyginimas už muštynes, kurios Wizna bažnyčioje vyko tarp pastarojo ir Stanisławo Rembielińskio. 1797 m. Giełczyn kartu su Agnieszka Opacka, Chryzanty dukros ranka, perėjo Rajmundo Rembielińskio nuosavybėn. Jis taip pat buvo bažnyčios globėjas ir pridėdavo jos išlaikymui, nes šventykla neturėjo savo fondo. Kurį laiką prie bažnyčios gyveno vienuolis, Hadukiewicz pavarde. Pirmiausia bažnyčia buvo Wizna parapijos filialas ir priklausė Plocko diecezijai. 1807 m. valdant Prūsijos administracijai bažnyčia tapo Trzcianne parapijos filialu. XIX a. pradžioje bažnyčiai tarnavo Tikocino kunigai pranciškonai. Giełczyno parapija savarankiška tapo tik prieš 1849 m.
Netolimoje vietovėje, vadinamoje Kępa Giełczyńska, kuri priklausė Ludwikui de Fleury, 1884 m. lankėsi Maria Skłodowska. Savo viešnagės metu tikriausiai buvo Giełczyno šventykloje.
Bažnyčia buvo remontuojama 1876 m., po I ir II pasaulinių karų, kai labai sunaikinta, ir 1972–1975 m.
Tai medinė šventykla, statyta iš suręstų kampuose į sąsparas rąstų. Salės (vienatūrės) formos korpusas užbaigtas trikampe presbiterija, kurią supa žemi priestatai – zakristija ir sakralinių daiktų saugykla bei iškyšulys su priebažnyčiu ir muzikiniu choru. Bažnyčios stogas užbaigtas nedideliu bokštu su varpeliais, dengtu aštriakampiu šalmu, pastatytu XIX a. pabaigoje. Viduje nėra istorinio interjero. Giełczyn bažnyčia  priklauso būdingam Palenkės ir Mazovijos vėlyvojo baroko medinių bažnyčių be bokštų susikirtimui, tai yra Kalinόwka Kościelna, Kramarzewo (perkelta iš Radziłowo), Cibory Kołaczki (perkelta iš Zawady) ar Sokoły (sena unitų cerkvė ,perkelta iš Tikocino).
Bažnyčia neturi varpinės – trys varpai pakabinti tarp netoliese esančio kaštonmedžio šakų. Po medžiu galima pastebėti mažą akmeninį kryžių.