Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia Sztabin
Nuo Krasnybόr parapijos atsiskyrė Sztabin Šv. Jokūbo Apaštalo parapija, kurios centrą šiandien sudaro neogotikos stiliaus bažnyčia su asimetrišku fasadu. Kol dar Sztabin (iki XVIII a. vidurio buvo vadinamas Osinki) tapo katalikybės centru, anksčiau čia funkcionavo cerkvė. Ji, ko gero, XVI a. pabaigoje buvo įkurta iš Adamo Chreptowicziaus fondo. Nežinoma, ar pirmiausia tai buvo stačiatikių bažnyčia, ar jau unitų. Tikrai veikė 1627 m., kai Adam Chreptowicz paskyrė jai tris valakus žemės. Po 1656 m. ji pakeista Romos katalikų bažnyčia.
Jau nuo XIX a. pradžios buvo stengiamasi Sztabine išskirti atskirą parapiją ir šias pastangas rėmė Karol Brzostowski. Sztabin tuo metu buvo jo valdų centras ir tikriausiai didžiausia gyvenvietė. 1828 m. patvirtinta Sztabin parapijos filialo priklausomybė Krasnybόr parapijai, o 1835 m. Sztabin gyveno klebonas ir ten buvo laikomos metrikų knygos. Tačiau atskira parapija išskirta tik 1895 m. Netrukus po to jos klebonu tapo Sztabin nusipelnęs kunigas Jakub Rόłkowski, kurio pastangų ir visų parapijiečių dėka 1905–1910 metais pastatyta mūrinė neogotikos stiliaus bažnyčia. Naujos šventyklos statyba buvo galima dėl tolerantiško caro valdžios įsako, išduoto 1905 metais, kuriuo liberalizuota caro politika užimtose žemėse Lenkijos žmonių atžvilgiu. Statybai reikalingų lėšų gauta iš Sztabin fondo. Deja, šventovė abiejų pasaulinių karų metu buvo dalinai sunaikinta. Bažnyčios remontas truko iki 1929 m., nes 1918 m. bažnyčioje nebuvo langų, durų ir varpų, o dešimt metų vėliau pašventintas pagrindinis altorius. 1941 m. bažnyčia buvo subombarduota, sunaikinta stogo konstrukcija, sugadinti mūrai ir kontraforsai, šiaurinėje dalyje, transepte buvo didžiulė skylė. Po karo bažnyčia buvo atstatyta, o XX a. 7 dešimtmentyje pagaminti du neogotikos stiliaus altoriai, sakykla ir vargonai.
Sztabin bažnyčia lotyniško kryžiaus formos: trijų navų korpusą skiria skersinė nava – transeptas. Šoninių navų prailginimas yra apėjimas, supantis daugiašonę presbiteriją. Bažnyčios fasadą laiko vertikalus statinio konstrukcijos elementas ir kontraforso lankai, būdingi neogotikos stiliui. Abiejose fasado, kurį puošia rozetė su vitražiniu langu, pusėse stovi du bokštai. Šiaurinis bokštas išsiskiria iš viso statinio, yra užbaigtas smailiu šalmu, o jo aukščiausia vieta perskirta aštrialankėmis varpų garso angomis. Žymiai žemesnis pietinis bokštas yra kiek toliau nuo fasado priekio. Taip pat asimetriškas yra transeptas. Jo pietinis petys daugiakampis ir sutvirtintas vertikaliu statinio konstrukcijos elementu, tuo tarpu šiaurinis sunaikintas II pasaulinio karo metais, perskirtas rozete ir užbaigtas trikampiu, laipsnišku kraigu, po kuriuo yra didžiulis langas. Jame sukurtas įdomus vitražas, vaizduojantis grafo Karolio Brzostowskio biustą, Cisowo dvarą ir Podcisόwek karčemą. Virš jų Šventosios Šeimos atvaizdas ir Eucharistijos simboliai. Bažnyčios vidus perdengtas briaunuotais kryžiaus formos skliautais, tuo tarpu navų susikryžiavimas sujungtas žvaigždėtu skliautu. Skliautų briaunos iš raudonų plytų ir nusileidžia kolonomis su kontraforsais ir arkbutanais, kapiteliai su akanto lapų motyvu.
Plytų panaudojimas sudaro stiprų kontrastą su baltomis sienomis, ir dėl vitražinių langų bažnyčios vidus tampa labai romantiškas.
Viduje pritaikytas neogotikos stiliaus interjeras: pagrindinis altorius bei šoninis Čenstakavos Dievo Motinos altorius, sakykla, klausyklos ir net durų varčios.
Jau nuo XIX a. pradžios buvo stengiamasi Sztabine išskirti atskirą parapiją ir šias pastangas rėmė Karol Brzostowski. Sztabin tuo metu buvo jo valdų centras ir tikriausiai didžiausia gyvenvietė. 1828 m. patvirtinta Sztabin parapijos filialo priklausomybė Krasnybόr parapijai, o 1835 m. Sztabin gyveno klebonas ir ten buvo laikomos metrikų knygos. Tačiau atskira parapija išskirta tik 1895 m. Netrukus po to jos klebonu tapo Sztabin nusipelnęs kunigas Jakub Rόłkowski, kurio pastangų ir visų parapijiečių dėka 1905–1910 metais pastatyta mūrinė neogotikos stiliaus bažnyčia. Naujos šventyklos statyba buvo galima dėl tolerantiško caro valdžios įsako, išduoto 1905 metais, kuriuo liberalizuota caro politika užimtose žemėse Lenkijos žmonių atžvilgiu. Statybai reikalingų lėšų gauta iš Sztabin fondo. Deja, šventovė abiejų pasaulinių karų metu buvo dalinai sunaikinta. Bažnyčios remontas truko iki 1929 m., nes 1918 m. bažnyčioje nebuvo langų, durų ir varpų, o dešimt metų vėliau pašventintas pagrindinis altorius. 1941 m. bažnyčia buvo subombarduota, sunaikinta stogo konstrukcija, sugadinti mūrai ir kontraforsai, šiaurinėje dalyje, transepte buvo didžiulė skylė. Po karo bažnyčia buvo atstatyta, o XX a. 7 dešimtmentyje pagaminti du neogotikos stiliaus altoriai, sakykla ir vargonai.
Sztabin bažnyčia lotyniško kryžiaus formos: trijų navų korpusą skiria skersinė nava – transeptas. Šoninių navų prailginimas yra apėjimas, supantis daugiašonę presbiteriją. Bažnyčios fasadą laiko vertikalus statinio konstrukcijos elementas ir kontraforso lankai, būdingi neogotikos stiliui. Abiejose fasado, kurį puošia rozetė su vitražiniu langu, pusėse stovi du bokštai. Šiaurinis bokštas išsiskiria iš viso statinio, yra užbaigtas smailiu šalmu, o jo aukščiausia vieta perskirta aštrialankėmis varpų garso angomis. Žymiai žemesnis pietinis bokštas yra kiek toliau nuo fasado priekio. Taip pat asimetriškas yra transeptas. Jo pietinis petys daugiakampis ir sutvirtintas vertikaliu statinio konstrukcijos elementu, tuo tarpu šiaurinis sunaikintas II pasaulinio karo metais, perskirtas rozete ir užbaigtas trikampiu, laipsnišku kraigu, po kuriuo yra didžiulis langas. Jame sukurtas įdomus vitražas, vaizduojantis grafo Karolio Brzostowskio biustą, Cisowo dvarą ir Podcisόwek karčemą. Virš jų Šventosios Šeimos atvaizdas ir Eucharistijos simboliai. Bažnyčios vidus perdengtas briaunuotais kryžiaus formos skliautais, tuo tarpu navų susikryžiavimas sujungtas žvaigždėtu skliautu. Skliautų briaunos iš raudonų plytų ir nusileidžia kolonomis su kontraforsais ir arkbutanais, kapiteliai su akanto lapų motyvu.
Plytų panaudojimas sudaro stiprų kontrastą su baltomis sienomis, ir dėl vitražinių langų bažnyčios vidus tampa labai romantiškas.
Viduje pritaikytas neogotikos stiliaus interjeras: pagrindinis altorius bei šoninis Čenstakavos Dievo Motinos altorius, sakykla, klausyklos ir net durų varčios.
Nuotraukų galerija
