Šv. Lauryno bažnyčia Dolistowo Stare

Nedidelėje Dolistowo Stare vietovėje virš pievų iškilusi Šv. Lauryno bažnyčia. Pirmoji šventykla šioje vietoje stovėjo tikriausiai jau XV a. II pusėje, o dokumentai, patvirtinantys jos buvimą, išlikę iš pirmųjų XV a. metų. Seniausios Dolistowo bažnyčios buvo pastatytos iš medžio, bet XVII a. I pusėje Krzysztof Wiesiołowski – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka ir Dolistowo nuomininkas, skyrė tam tikrą pinigų sumą naujos bažnyčios statymui. Tačiau šio kūrinio neužbaigė ir Wiesiołowski savo testamente nurodė tai padaryti savo žmonai Aleksandrai iš Sobieskių giminės. Užbaigti tik pamatai ir kripta laidojimui. Parapijos šventyklos vaidmenį tuo metu atliko medinė bažnyčia. Mūrinės bažnyčios statybos darbus pradėjo Izabela Branicka iš Poniatovskių giminės, Jono Klemenso, daugelio Balstogės turtų savininko ir Dolistowo nuomininko, našlė. Izabela projekto naujai bažnyčiai paprašė vietinio architekto Jano Zschernigo. Jis pirmiausia dirbo kaip darbų vadovas prie  vienos iš pirmųjų savarankiškų savo globėjos fondų – Bielsk Podlaski parapijos bažnyčios. Dirbo tuomet vadovaujant puikiam Varšuvos klasicizmo laikotarpio architektui Szymonui Bogumiłui Zugui. Netrukus Zschernig tapo savarankiškas ir jau kaip architektas dalyvavo, tarp kitko, Ryboły cerkvės ir bernardinų vienuolyno komplekso Tikocine statyboje.
1789 m. Dolistowo Zschering suprojektavo bažnyčią su viena nava, užbaigtą pusapvalia abside. Ši forma pasirinkta dėl jau buvusių pamatų, kuriuos atkasė, išlygino ir sutvirtino, tokiu būdu paruošė naujam statiniui. Griežtos bažnyčios formos dominuojantis elementas yra kilnojamosios pertvaros tipo fasadas, kuris platesnis nei navos korpusas ir užbaigtas stogą dengiančia laiptelių pavidalo atika. Tokių elementų kaip dekoratyvinis kraštinių užbaigimas sujungimo dėka piliastrai, remiantys perdangas, ir apvalios formos langas atkreipia į jį žiūrinčio dėmesį ir šešėlyje palieka kitus detalių neturinčius fasadus. Tokia bažnyčios forma būdinga ankstyvajam klasicizmui, kuris Palenkėje buvo įvestas XVIII a. pabaigoje būtent Izabelos Branickos.
Bažnyčia baigta statyti 1791 m. ir spalio 23 d. pašventinta. Po metų pasiliekantis Braniccy paslaugoms Balstogės tapytojas Antoni Herliczka šoniniams altoriams nutapė du paveikslus, atliktus pagal Izabelos pateiktą vario graviūrą. Ji už abu dirbinius užmokėjo. Pagrindinis medinis altorius su jį puošiančiu Nukryžiuotuoju iš XVIII a. vidurio buvo perneštas iš ankstesnės medinės bažnyčios. Kristaus atvaizdas atkreipia dėmesį puikiai atvaizduotais kūno raumenimis ir ant veido įsirašiusiu kentėjimu. Aplink nukryžiuotąjį tauriųjų metalų votai, minimi jau 1820 m. vizitacijoje, o juose pavaizduota, tarp kitko, saulė ir mėnulis, širdys, koja, delnas bei Šventosios Dvasios balandis. Šoninių bažnyčios sienų iškaltose nišose yra du šoniniai arkados formos altoriai. Kairiajame altoriuje šv. Lauryno kankinio paveikslas, o dešiniajame Rožinio Dievo Motinos (iš XVIII a. vidurio). Verta atkreipti dėmesį į XVIII a. Dievo Motinos su Kūdikėliu atvaizdą, pridengtą marškinėliais. Iš senosios bažnyčios perkelta baroko krikštykla, papuošta storais akanto lapais. Medinę klasicistinę amboną pagamino vietinis stalius Maciej, kuriam 1792 m. sumokėjo Izabela. Medinės kesoninės lubos padengtos Jόzefo Łotowskio polichromija, atlikta XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sandūroje. Presbiterijoje yra lenta Dievo tarnui Piotrui Semenui atminti, kuris 1814 m. šioje bažnyčioje buvo pakrikštytas.
Šalia bažnyčios mūrinė, iš lauko amenų pastatyta dviejų aukštų varpinė, likusi iš 1841 m. Už kapinių tvoros stovi 1930 m. statyta mūrinė klebonija.